Gerieji žmonės

Naujas bestselerio „Paskutinės apeigos“ autorės romanas.

Antrasis australų rašytojos romanas „Gerieji žmonės“ – tikrais įvykiais paremta XIX a. Airijos kaimelio istorija, pasakojanti apie antgamtinio pasaulio artumą, tikėjimą ir viltį.

Hannah Kent debiutavo 2013 m., papasakojusi skaitytojams istoriją apie paskutinę mirties bausmę įvykdytą Islandijoje. Romane „Gerieji žmonės“ rašytoja pasakoja Airijos kaimelio istoriją, to meto žmonių baimes ir tikėjimą, jog mistinės jėgos gyvena tarp mūsų ir veikia mūsų gyvenimus. Kaip ir romanas „Paskutinės apeigos“, ši australų rašytojos knyga nukels į XIX a., o abu jos kūrinius jungia dramatiški pagrindinių veikėjų moterų portretai.

Likimas negaili Noros, gyvenančios atokiame pietvakarių Airijos kaimelyje. Per vienerius metus ji neteko vyro Martino - jį paslaptinga jėga pakirto kryžkelėje, vietoje, kur laidojami savižudžiai. Po šio įvykio slėnyje ima dėtis keisti ir nepaaiškinami dalykai, o vietiniai gyventojai visur įžvelgia antgamtiškas jėgas.

Mirtis pasiglemžia ir Noros dukterį – jai tenka auginti savo keturmetį vaikaitį Mycholą. Iki tol sveikas ir guvus vaikas staiga nustoja valgyti ir vaikščioti. Nei dvasininkai, nei kaimo gydytojas nesupranta, kas vyksta, ir negali padėti sergančiam vaikui. O aplinkinių vaizduotė netrunka susieti nesenų pragaištingų įvykių ir Mycholo būsenos. Kaimiečiai įsitikinę – vaiko sielą pagrobė fėjos, vietinių vadinamos Geraisiais žmonėmis.

Kai tradiciniai gydymo metodai negelbsti ir visi palieka Norą ir Mycholą likimo valiai, moteris nusprendžia ieškoti pagalbos pas atsiskyrėlę žolininkę Nensę. Žmonės puse lūpų kalba, kad ji pati priklauso Geriesiems žmonėms ir žino jų paslaptis. Galbūt ji gali padėti sugrąžinti berniukui jo sielą? Berniuko būklei blogėjant, Nensė ir Nora imasi vis drąsesnių pagoniškų ritualų, kurie ištrina šio ir anapusinio pasaulio ribas, ir artėja prie beprotybės ir mirties.

„Kai mes įsigiliname į to meto žmonių elgseną, suprantame, kad tai daugiau nei pasakos apie fėjas ir mistinius reiškinius. Mes suprantame, kokios buvo tų žmonių viltys ir baimės, o tai jau bendra visai žmonijai. Būtent tai mane ir sudomino. Tai lyg prasmes išsauganti šnekamoji kalba“, – apie romano sukūrimo aplinkybes ir santykį su folkloru pasakoja autorė Hannah Kent.

„Gerieji žmonės“ – tai romanas apie tai, kaip konkuruojančios mąstymo sistemos – religinė, medicininė, folklorinė ir, galiausiai, teisinė – stengiasi interpretuoti tuos pačius blogus, nelaimingus įvykius. Šio romano veiksmas pabrėžtinai vyksta slėnyje, atskirtame nuo išorinio pasaulio. <...> Romano veikėjai yra įstrigę paskalų ir asmeninių baimių atmosferoje, kurios riboženkliai – geografinė pdėtis, paveldas ir skurdas. Kent verta pagarbos už tai, kad ji niekuomet nesmerkia savo veikėjų dėl jų įsitikinimų, net jei jų elgesys peržengia sveiko proto ir beprotybės ribas.“
The Guardian

Iš anglų kalbos vertė Gabrielė Gailiūtė-Bernotienė