Geopolitiniai mitologijos aspektai ir šiuolaikiniai baltai

Naujausia sociologės Laimos Kastanauskaitės knyga „Geopolitiniai mitologijos aspektai ir šiuolaikiniai baltai“ analizuoja bendrus indoeuropiečių kultūrų mitologijos bruožus ir atskleidžia baltų savitumą.

Sociologė Laima Kastanauskaitė pastaruoju metu labiausiai domėjosi Lietuvos kultūros slėpiniais. 2008 metais ji išleido monografiją „Lietuvos inteligentija masonų ir paramasoniškose organizacijose 1918–1940“. Šioje monografijoje autorė, pasitelkusi mokslinę literatūrą ir dar iki tol mažai tyrinėtą Lietuvos archyvų bei rankraštynų medžiagą, atskleidė šių organizacijų veikimo principus. Dabar autorė imasi dar gilesnės temos ir aiškinasi, kaip mitologija atgimsta šiuolaikinėse kultūrose.

Perpasakojami, interpretuojami ir rekonstruojami senieji mitai formuoja šiuolaikinės visuomenės mitines tapatybes. Autorė tyrinėja europiečių klajonių, pirmykštės būties poreikį, ji ieško atsakymų, kodėl atgimsta pagoniškas požiūris į pasaulį, atsiranda noras grįžti „Atgal į gamtą“ ir ieškoti savotiškos senosios tėvynės Rytuose.

Koks baltų vaidmuo ir jų išskirtinumas? Monografijoje „Geopolitiniai mitologijos aspektai ir šiuolaikiniai baltai“ autorė analizuoja baltų palikimą, kūrybą Lietuvos atgimimo metais ir vėliau. Kaip kito jų savivoka ir iš kur kilo globalumo, autonomijos poreikis?

Laima Kastanauskaitė (g. 1937 m.) – sociologijos mokslų daktarė. 1960 metais baigė Vilniaus universitetą, vėliau studijavo Leningrado kultūros instituto aspirantūroje ir tuometinės Sovietų sąjungos mokslų akademijos Sociologijos instituto doktorantūroje. Daktaro disertaciją apsigynė 1991 metais.

Dirbo Lietuvos respublikinės bibliotekos Metodinio skyriaus vyr. redaktore, Lietuvos mokslų akademijos Istorijos instituto Filosofijos, teisės ir sociologijos, o vėliau – Socialinio planavimo skyriuje, taip pat Lietuvos mokytojų tobulinimosi institute, buvo Edukacinių problemų katedros socialinių ir kultūros tyrimų laboratorijos vedėja. Dalyvavo ir vadovavo daugeliui sociologinių tyrimų Lietuvos įmonėse. Sociologiniu aspektu tyrinėjo Lietuvos kultūros istoriją.

Autorei itin artimos mitologijos, slaptųjų draugijų temos. L. Kastanauskaitės knyga „Lietuvos inteligentija masonų ir paramasoniškose organizacijose (1918–1940)“ analizavo, kaip kurdamos įvairias geopolitines utopijas, naujos pasaulio tvarkos vizijas, darydamos įtaką mokslui ir menui, tradicinei religijai, švietimui ir, žinoma, politinėms aktualijoms, slaptosios organizacijos naudojo senovės mitus, legendas, įvairių šalių senuosius tekstus ir kreipė didžiulį dėmesį į senovinių šventovių, dievų, genčių arealų istoriją.

Jos naujausioje knygoje „Geopolitiniai mitologijos aspektai ir šiuolaikiniai baltai“ kalbama apie dar labiau paplitusį mitologijos rekonstravimą ir pirmykštės būties ilgesį.