Geografinių informacinių sistemų pagrindai

Geografinių informacinių sistemų (GIS), kaip mokslo ir technologijos, reikšmė nuolatos didėja. Geoinformacinės technologijos bei jų plėtros poreikis ir perspektyvos šiuo metu nusileidžia tik nano- bei biotechnologijoms. Dabar GIS jau nėra naujovė, kokia buvo dar prieš porą dešimtmečių. Šiuo metu sunkiai galima įsivaizduoti miško sklypų ar žemėtvarkos kadastrinių vietovių aprašomosios informacijos saugojimą atsietą nuo sklypų ribų, rankiniais metodais atliekamą kartografavimą ar pan. Naudojantis GIS ir kosmine navigacija grindžiamų geografinės padėties nustatymo technologijų atvertomis galimybėmis, atrankos metodais sukurta ir įdiegta nacionalinė miškų inventorizacija, sukurtos gamtos išteklių duomenų bazės, sudaromi potvynių grėsmės ir rizikos žemėlapiai, optimizuojamas atliekų surinkimo išdėstymas ir t. t. Šiuolaikinė GIS programinė ir techninė įranga bei duomenų bazės tampa prieinamos eiliniam vartotojui, šalyje veikia vieninga geografinės informacijos infrastruktūra. Tad GIS technologijų aktualumas yra neginčijamas. Geografinės informacinės sistemos, kaip savarankiškas dalykas, Aleksandro Stulginskio universitete (ASU) pirmiausia pradėtas dėstyti Miškų ir ekologijos fakulteto magistrantams (nuo 1996 metų), vėliau Vandens ūkio ir žemėtvarkos fakulteto žemėtvarkos bei vandens apsaugos inžinerijos ir valdymo studijų programose. 2004-2005 metais „GIS pagrindai" tampa privalomu moduliu daugelyje studijų programų įvairiuose fakultetuose, parengiamas bendras dalyko modulis „GIS pagrindai" pirmos pakopos studijoms.
Iki 2006 metų dėstant GIS dalyką buvo jaučiamas didelis literatūros lietuvių kalba trūkumas, o literatūra užsienio kalba buvo prieinama tik internete, tačiau ji nebuvo ir nėra tokia sisteminga, kad pirmos pakopos studijų studentai galėtų ja naudotis be dėstytojo pagalbos. 2006 metais pasirodęs R. Tumo vadovėlis „Aplinkos GIS" problemos neišsprendė, mat jame bandyta aprėpti labai plačią GIS sritį ir padaryti tinkamą abiem studijų pakopoms, todėl koncentruotos literatūros, apimančios tik GIS pradmenis, stoka išliko. 2007 metais, įgyvendinant Lietuvos geografinės informacinės infrastruktūros nuotolinių mokymų projektą, buvo parengtas komplektas mokomųjų knygų, tarp kurių buvo ir „Geografinių informacinių sistemų pagrindai" (http://www.geoportal. lt/download/gii_mokymai/gii_01_mokomoji_medziaga/LT/Paskaitu_konspektai/GII-01_m oko-moji_knyga.pdf), tačiau ši mokomoji medžiaga tik iš dalies atitiko ASU poreikius. Vandens ūkio ir žemėtvarkos fakultete vykdant projektą „Mokymosi visą gyvenimą gebėjimų ugdymas aplinkos inžinerijoje ir kraštotvarkoje" 2007 metais buvo parengta mokomoji knyga „GIS pagrindai" bakalauro studijoms. Ši metodinė priemonė yra antrasis, atnaujintas bei papildytas minėtos mokomosios knygos leidimas. Rengiant mokomąją knygą naudotasi Vytauto Didžiojo universitete 2008 metais išleistu leidiniu „Geoinformatika aplinkotyroje" bei vadovėliais Longley PA, Goodchild M.F., Maguire D.J., Rhind D.W., 2005, Geographic Information Systems and Science, 2nd edi-tion, VViley ir PA Longley, M.F. Goodchild, DJ. Maguire, D.W. Rhind, 2011, Geographic Information Systems and Science, 3rdedition, VViley. Skyriuose, kuriuose aptariami pamatiniai GIS aspektai, pakeitimai nėra žymūs ir dažniausiai susiję su pateikiamų faktų atnaujinimu. Naujas yra 5.7 skyrius „GIS duomenų bazės Lietuvoje", 13 skyrius „Įvadas į nuotolinius tyrimus", iš esmės išplėstas 8 skyrius, kuriame pateikta GIS vartotojui būtina kompiuterių tinklų samprata. Yra pakeista 10 skyriaus „Geografinių duomenų analizė ir modeliavimas" struktūra. Tikimasi, kad studijuoti GIS pagrindus padės po kiekvieno skyriaus pateikiamas apibendrinimas, kontroliniai klausimai ir papildomos literatūros šaltiniai.