Galutinė stotis - Aušvicas. Vienintelė knyga, nuo pradžios iki galo parašyta Aušvice

„Mes žinome, kad tai turi tik vieną pabaigą, tik vieną galimybę išsilaisvinti iš spygliuotos vielos pragaro – mirtį“, rašo Eddy de Windas savo knygoje „Galutinė stotis – Aušvicas“.

1943-iais metais, vokiečių okupacijos pradžioje, Eddy de Windas buvo Westerborko tranzitinės stovyklos Olandijoje gydytoju. Kiek anksčiau jo motina buvo patalpinta šioje stovykloje, ir Žydų taryba Eddžiui garantavo, kad ji bus paleista mainais už jo darbą. Jau vėliau Eddis sužinojo, kad tuo metu jo mama jau buvo perkelta į Aušvicą.

Dirbdamas Westerborko stovykloje jis sutiko moterį vardu Friedelė, jaunuoliai įsimylėjo ir pora susituokė. Po vienerių metu abu buvo išvežti į Aušvicą. Atvykus į koncentracijos stovyklą, šeima buvo išskirta. Eddy de Windas pradėjo dirbti barako mediko aistentu, o Friedelė pateko į kitą baraką. Jaunavedžiai tik kartais galėdavo pasimatyti ir pasvajoti apie laikus, kai vėl bus laisvi.

1944 metų pabaigoje, rusams artėjant prie stovyklos, naciai ėmė trauktis drauge išsivarydami dar galinčius paeiti kalinius. 1945 metų sausio mėnesį į žygį buvo išvaryta ir Friedelė. Pasislėpęs barake, de Windas liko stovykloje. Radęs sąsiuvinį, jis pradėjo rašyti prisiminimus „Galutinė stotis – Aušvicas". Vėliau jis tapo Raudonosios armijos gydytoju

1945 m. grįžęs į Olandiją, de Windas specializavosi psichiatrijos ir psichoanalizės srityje. 1949 m. paskelbė garsų straipsnį „Akistata su mirtimi", kuriame pirmą sykį aprašė koncentracijos lagerio (KZ) sindromą. „Galutinė stotis – Aušvicas" išspausdinta 1946 m. olandiškai. Turimais duomenimis, tai vienintelė knyga, nuo pradžios iki galo parašyta Aušvice.

Melcheris de Windas, Eddy de Windo sūnus, sako, kad „Aušvicas visada gyveno su mumis. Dažniausiai jis buvo matomas, vis išnyrantis tėvo pasakojimuose ir sugrįžtantis jo, kaip psichiatro, profesinėje veikloje. Arba jis būdavo plika akimi nematomas, bet lyg vaiduoklis blaškydavosi po mūsų namus, keldamas baimę“.
Komentuodamas naujus knygos „Galutinė stotis – Aušvicas“ leidimus ir vertimus, Melcheris de Windas liūdnai džiaugiasi ir perspėja: „Tai, kad, minint 75 metų Aušvico išlaisvinimo sukaktį ir praėjus daugiau nei 30 metų po tėvo mirties, ši knyga įgauna tą pripažinimą, kokio verta, ir tai, kad mano tėvo balsas vėl skamba viešumoje, yra reikšmingas įvykis.“

iš olandų kalbos vertė Jolita Urnikytė