Gaidžių milžinkapis

Jau šeštajame autoriaus romane "Gaidžių milžinkapis" ribos tarp pažįstamo šiuolaikinio pasaulio, istorijos miglose paskendusių chanatų, dabarties ūkanose ryškėjančių gėjų, transseksualų ir net heteroseksualų, istorinių Lietuvos asmenų beveik nusitrynusios.

Pamatinis siužetas nesudėtingas, bet amžinas – Sodomos ir Gomoros nesantaika, pasibaigianti karu. Sodomoje, žinia, gyvena šlykštūs sodomitai, o Gomoroje žydi blogio gėlės.

Šis - jau šeštasis! - Herkaus Kunčiaus romanas "Gaidžių milžinkapis" - tarsi gerai suplaktas kokteilis: seksualinių orientacijų įvairovė ir laikų bei kultūrų maišatis; drąsiai, kartais net sarkastiškai traktuojama dabartis, o šalia - istorinės asmenybės (Oginskis, Tyzenhauzas, Pacas), nutrenktos į mūsų dienų sąmonės purvą; geliantis būties paradoksas ir kasdienos banalybė; desperatiškos prasmės paieškos, kai viskas absurdiška...

Paviršinė romano tema - skaudūs iškreiptos seksualinės orientacijos žmonių likimai, karas prieš Sodomos homoseksualus (ir, žinoma, Viešpaties karsto atkovojimas iš sodomitų), o gelmėje - dvilypė, tad ir tragiška žmogaus prigimtis, sunkiai suvokiami mūsų pačių sąmonės ir instinktų "žaidimai".

Į šio romano testą galima žvelgti kaip į nevaldomą vaizduotės orgiją, kaip į kultūros prasmių ir tradicinių (tarkime, tautinių) vertybių žlugimą, o galiausiai kaip į patrauklią detektyvinę istoriją. Šiuo atžvilgiu - mąstymo pradoksas ir vaizduotės galia - Herkus Kunčius tęsia Sauliaus Tomo Kondroto ar Ričardo Gavelio literatūrinį proveržį.