Forsaitų saga (6 knygos kolekcinėje dėžutėje)

Nobelio premijos laureato John Galsworthy „Forsaitų saga“ – epinė klasika, rekomenduojama visiems kokybiškos literatūros mėgėjams. Šeimos sagą sudaro šeši romanai: „Savininkas“, „Kilpoje“, „Išnuomojama“, „Baltoji beždžionė“, „Sidabrinis šaukštas“ ir „Gulbės giesmė“.

„Forsaitų saga padalinta“ į dvi trilogijas. Pirmieji trys romanai sudaro pagrindą, kiti trys laikomi tęsiniais.

Apie „Forsaitų sagą“ galima pasakyti geriausius klasiką apibūdinančius žodžius – nepavaldi laikui, aktuali ir šiandien, analizuojanti pamatines žmogiškąsias vertybes.

Pagrindinė kūrinio tema – per tris kartas įsigalėjęs snobizmas, savininkiškumo jausmas, turtų siekis, bandymas sugriauti nusistovėjusias taisykles. Turtų kultas vienija visus Forsaitus. Visas jų gyvenimas sukasi tik apie tai, kaip padidinti tai, ką jau turi sukaupę. Todėl meilė ir kiti jausmai turi užleisti vietą goduliui.

Kūriniai apima laikotarpį nuo XIX amžiaus pabaigos iki XX amžiaus vidurio. Atrodo, keičiasi laikai ir kartos. Karietas išstumia modernūs automobiliai, gyvenime pamažu atsiranda įvairių technologijų, kyla istoriniai karai, miršta ir gimsta žmonės, keičiasi šalies valdovai, tačiau visas Forsaitų kartas vienija noras turėti.

Šis John Galsworthy epas laikomas šedevru. Tai socialinė satyra, vaizduojanti Anglijos viduriniosios klasės viršūnių gyvenimą.

„Forsaitų sagos“ siužetas kupinas meilės, neapykantos, išdavysčių, mirčių ir gimimų – tai gyvenimas su visais džiaugsmais ir negandomis, žmogiškosiomis ydomis ir jausmais. Autorius stebina veikėjų gyvumu, charakterių įvairumu, itin turtinga kalba ir puikiai laikmetį atspindinčiais aprašymais. Tai ne tik šeimos, bet ir visos Anglijos istorija, parodanti, kaip laikui bėgant keitėsi ne tik aristokratų, bet ir moterų padėtis.

Pirmoje knygoje „Savininkas“ skaitytojai susipažįsta su Forsaitais, kuriuos lydės per visas šešias dalis. Vienas pagrindinių veikėjų Somsas savininkiškai myli savo žmoną Ireną, kurią nori apgyvendinti toli nuo visų. Tačiau ji įsimyli kitą, atmeta visas forsaitiškas vertybes ir nori skyrybų. Įdomu tai, kad John Galsworthy šioje sagoje daug dėmesio skiria moterims ir atstovauja jų teisę kovoti už laisvę, skirtis, jei šeimyninis gyvenimas nenusisekė, siekti savo laimės.

Antrasis romanas „Kilpa“ vyksta kone po dvylikos metų, anglų–būrų karo laikais. Somsas vis dar puoselėja meilę Irenai ir tikisi ją susigrąžinti. Į vyro mintis smelkiasi ir suvokimas, kad be Irenos ir palikuonių, jo visą gyvenimą kaupti turtai netenka prasmės. Skaitytojai susipažįsta ir su Somso seserimi, kuri taip pat nori nutraukti savo nelaimingą santuoką.

„Išnuomojama“ – trečioji pirmosios trilogijos dalis, kurios siužetas sukasi jau apie Forsaitų palikuonis. Panašu, kad istorija yra linkusi kartotis, nes Somso dukra Flerė ir Irenos sūnus Džonas įsimyli vienas kitą. Tiesa, jų tėvų istorija trukdo pasitikti ateitį. Irena bijo, kad Flerė per daug panaši į visus Forsaitus ir norės užvaldyti Džoną. Tuo tarpu, nepaisant jausmų Džonui, mergina turi puikų jaunikį, kuris gali padėti pakelti socialinį Forsaitų statusą, o juk tai svarbiau už meilę!

Antroji trilogiją, kurią sudaro likę trys romanai „Baltoji beždžionė“, „Sidabrinis šaukštas“ ir „Gulbės giesmė“ vadinama „Šiuolaikine tragedija“. Knygose tęsiama Somso ir naujosios Forsaitų kartos istorija.

„Baltoji beždžionė“ nukelia į pokarį, kur Somsui ir jauniesiems Forsaitams tenka permąstyti, kas jiems gyvenime svarbiausia. Flerė ištekėjusi, tačiau ne už savo mylimojo, kuris kaip vaiduoklis įsiterpęs į jos santuoką.

Knygoje „Sidabrinis šaukštas“ Flerė siekia įsitvirtinti Londono aukštuomenėje, kur klesti veidmainystė ir intrigos. Ar kaina, kurią jai teks sumokėti verta šių aukštumų?

Romanas simboliniu pavadinimu „Gulbės giesmė“ užbaigia „Forsaitų sagą“. Džonas grįžta į Londoną ir galiausiai paaiškės Flerės ir Džono likimas ir ar galiausiai jiems pavyks likti kartu.

„Forsaitų saga“ sulaukė net kelių ekranizacijų. 1967-tais metais kūrinį ekranizavo BBC televizija. 2002-ais metais buvo pastatytas 13 dalių to paties pavadinimo TV serialas.

Rašytojas John Galsworthy (1867-1933) už šį šeimos epą 1932-ais metais pelnė literatūrinę Nobelio premiją. Beje, Forsaitų genealogijos medis atitinka paties autoriaus šeimos liniją.

Autorius gimė pasiturinčioje šeimoje. Jo tėvas buvo teisininkas, įmonių vadovas ir sekdamas gimdytojo pėdomis John Galsworthy studijavo teisę Herou ir Oksfordo universitetuose. Po studijų jis daug keliavo, dirbo šeimos įmonėse, tačiau teisės praktika nesivertė.

Pirmąją knygą rašytojas išleido 1897-tais metais. Tai buvo slapyvardžiu John Sinjohn pasirašyta apsakymų žanro rinktinė. Pirmos kelios autoriaus knygos didelės sėkmės nesulaukė. 1904-tais metais pasirodė jau paties autoriaus vardu išleistas romanas „Fariziejų sala“.

Netrukus jis vedė savo giminaičio buvusią žmoną, su kuria jau kurį laiką palaikė aistringus santykius. Būtent autoriaus žmonos ir jos buvusio vyro santuoka tapo pirmosios „Forsaitų sagos“ dalies pagrindu. Pirma knyga „Savininkas“ išleista 1906-tais metais, o paskutinė – „Gulbės giesmė“ – 1928-tais. Tai žymiausias jo darbas, laikomas vienu svarbiausių XX amžiaus kūrinių.

John Galsworthy yra vienas iš tarptautinės rašytojų organizacijos PEN įkūrėjų, skyręs jai dalį Nobelio premijos.

Autoriaus bibliografiją sudaro dvidešimt romanų, apie trisdešimt pjesių, trys poezijos rinkiniai, beveik pora šimtų trumpų apsakymų, esė ir kito žanro tekstų.

Joks aprašymas neatstos geros klasikos knygos, tad rekomenduojame visą „Forsaitų sagą“ įsigyti internetu. Pirkti online siūlome ir kitų įvairiomis premijomis apdovanotų autorių knygų. Išpardavimų ir akcijų metų daug jų kainuoja pigiau. Domėkitės atsiliepimais ir apžvalgomis, taip pat visada įvertinkite santrauką, puslapių skaičių, pavartykite ištraukas ir lengvai išsirinksite dėmesio vertas knygas.