Paslaptingame slėnyje gyvenančiai fėjai, vardu Tili, gresia nelaimė. Žiniuonė pasako, kad pagalbos ieškoti reikia žmonių pasaulyje ir pasiunčia j ten paslaptingą moterį. Jai skirta užduotis surasti ir atgabenti į slėnį mergaitę, vardu Anetė. Delsti nėra kada ir moteris supranta, kad nebus paprasta patekti į mergaitės namus, tada į pagalbą pasikviečia gnomą ir jie sugalvoja planą. Taip netikėtai keletas vaikų patenka į magišką pasaulį.
Kas nutiko fėjai? Kodėl nei fėjų karalienė, nei žiniuonė negalėjo jai padėti? Ir ką žinojo Anetė, ko negalėjo žinoti kiti? Apie tai sužinosite pasinėrę į nuotykį kartu su herojais.
"Vienas iš stebuklų mūsų kasdienybėje man yra žmonės, jų galimybės, talentai ir net požiūris. Ne visi gali būti dailininkai, poetai, muzikantai, kompozitoriai, matematikai, sportininkai ar šokėjai... Pabandyti būti, kuo norėtų būti, gali kiekvienas, bet tik vienetai turi tą tikrą, prigimtinį, pajautimą ir dovaną matyti, jausti, suprasti ar girdėti kitaip. Man yra paslaptis tie maži žmogeliukai, kurie vos pradėję kalbėti jau žino, ko nori, ir tarsi pasirenka likimus. Jie eina keliu, kur] patys nutiesė - nesiblaškydami ir ieškodami tobulumo. Todėl šj kartą pasakoju istoriją apie mergaitę, jos meilę smuikui ir muzikai. Ir apie tai, kad yra dar vienas nuostabus ir ne mažiau stebuklingas dalykas. O jeigu žmogus negimė nei muzikantu, nei dailininku, nei poetu, bet dievina kitų kurtą muziką, namuose ant sienų kabina nuostabius paveikslus, skaito kitų parašytas knygas ir dėkoja tiems, kurie tai sukūrė? Kaip tada? O tada stebuklingai jsijungia amžino judėjimo ratas ir tampa aišku, kad mes visi esame reikalingi vieni kitiems: vieni, nes kuria, o kiti, nes gėrisi tuo, kas sukurta; vieni, nes geba mokyti, kiti, nes nori mokytis; vieni, nes turi galią veikti, daryti, o kiti - kad padėtų darantiesiems.
Nenoriu ir negaliu galvoti, kad viskas pasaulyje yra savaime suprantama, nes stebuklų yra ir jų visada bus tiek, kiek mes sugebėsime jų pamatyti ir sukurti."
Edita Lei
Atsiliepimai išfiltruojami pasirinkus eilutę
