Eva Luna

Isabel Allende – viena žymiausių Čilės rašytojų, kurios gyvenimas, kaip ir pesonažų, pilnas sukrėtimų ir likimo permainų. Gimė Peru (1942) diplomato šeimoje, su motina keliavo į Boliviją ir Šveicarija, o 1975 m. bėgdama nuo Pinočeto diktatūros po perversmo prieš jos dėdę Salvadorą Aljendę, trylikai metų pasitraukė į Venesuelą su vyru ir vaikais. Dabar gyvena JAV, Kalifornijoje.


Tikrovei lieka trauktis į šalį nuo negailestingo priežastingumo,
išryškėjančio turtingos vaizduotės sūkuryje, kai I. Allende ima pasakoti
istoriją apie merginą, kurią pradėjo vienuolyno auklėtinė su geltonakiu
indėnu. Istoriją, kurioje glūdi dar daug kitų istorijų; kai kurios iš
jų tokios subtilios ir trapios, kad joms suprasti prireikia ryškių
aplinkos vaizdų, tarsi kaitrių Amerikos džiunglių tankmę gaivintų šaltas
Breigelio peizažo grožis.

Čia ir akivaizdūs dalykai, ir paslaptys;
objektyvios priežastys ir užgaidos; bukas užsispyrimas ir netikėtas
jausmingumas. Dažnai stulbinamus siužeto posūkius sieja švelnios
erotikos banga. Prasmę ir emocijas suveda šveicariškas laikrodis, kurio
skambesys mus įspėja, kad budėjimas yra tiesioginė patirtis, kurią
fiksuoja literatūra, o miegas sukinėjasi joje į visas puses tarsi
kompaso rodyklė, skleisdama žvaigždžių muziką.

Iš ispanų kalbos vertė Valdemaras Kvietkauskas