Etninė muzika ir etninė istorija

Romualdas Apanavičius gimė 1947 m. gruodžio 1 d. Kauno apskrities Aukštosios Panemunės valsčiaus Vingytės kaime. Humanitarinių mokslų etnologijos habilituotas daktaras, profesorius.

Parašė knygas „Senosios kanklės ir kankliavimas“, „Lietuvių liaudies muzikos instrumentai“, „Baltų etnoinstrumentologija“, monografijas „Šiaurės Lietuvos etninė muzika“, „Etninės muzikos gaivinimo judėjimas Lietuvoje“), paskelbė per 110 straipsnių Lietuvos, Latvijos, Lenkijos, Vokietijos, Suomijos, Rusijos, Ukrainos ir JAV mokslo leidiniuose, per 60 visuomenės, kultūros ir politikos straipsnių Lietuvos periodinėje spaudoje. Pateikė Baltijos tautų kanklių klasifikaciją ir kilmės teoriją (1986; 1989), lietuvių etninių ir modifikuotų muzikos instrumentų akustines charakteristikas (1991), Šiaurės Europos etninių muzikos instrumentų (1992) bei žmonijos etninės muzikos kilmės (1998) teorijas; akustiniais apskaičiavimais pagrindė etninės muzikos stilių ir dermių natūralų susidarymą (2001) ir jų naudojimą didžiųjų ir vietinių rasių kultūrose.

„Darbe daug mokslinių įžvalgų. Leidinyje galima rasti įvairios informatyvios medžiagos etninės muzikos ir jos istorijos klausimais. Daug dėmesio skiriama muzikos instrumentų gamybos bei muzikavimo tradicijų kaitai, įvertinamas XX-XXI a. pradžios etninės muzikos gai¬vinimo judėjimas. Neabejoju, kad leidinys bus naudingas visiems besidomintiems Lietuvos etnine muzika, jos istorija, etninės muzikos gaivinimo klausimais bei atliktais tyrimais.“
Prof. dr. Vida Palubinskienė

„Rinkinys,,Etninė muzika ir etninė istorija “ atskleidžia ryškiausio XX-XXI a. lietuvių etnomuzikologo mokslinių ieškojimų kelią, platų interesų ratą bei idėjų užmojį. Lietuvių etninę muziką profesorius girdi ir kitiems padeda įsiklausyti pasaulio tautų muzikos fone. Etnoinstrumentologinėse ekspedicijose surinkta kaimo muzika, instrumentai, papročiai, tapę tyrimo objektu, prabyla žiniomis arba hipotezėmis apie jau pranykusį baltų genčių pasaulį. Tautinės muzikos atlikėjo ir pedagogo praktika, įsitraukimas į Lietuvos kultūrinį gyvenimą tapo pagrindu svarbaus šiuolaikinio kultūros reiškinio - etninės muzikos gaivinimo judėjimo Lietuvoje XX-XX1 a. - tyrimams.“
Prof. dr. Lina Petrošienė