Erdvėlaivių kariai (knyga su defektais)

Galimas knygos brokas (gali būti likusi žymė nuo anksčiau ant knygos nugarėlės užklijuotos kainos, pageltę kai kurių knygų puslapiai, gali būti susilankstęs, subraižytas arba įplyšęs knygos viršelis).

Robert A. Heinlein (Robertas A. Heinleinas, 1907-1988) – vadinamas XX a. rašytoju-fantastu "numeris vienas", fantastikos "lokomotyvu", įpratinusiu viso pasaulio skaitytojus pirkti knygas su lengvabūdiškais ryškiais viršeliais ir rasti jose nelauktai sudėtingą įdarą. Toks ,"įdaras" laukia skaitytojo ir viename garsiausių bei kontroversiškiausių jo kūrinių – romane "Erdvėlaivių kariai".

Romanas priskiriamas brandžiajam rašytojo kūrybos etapui ir yra vienas iš R. A. Heinleino mokslinės fantastikos serijos, skirtos paaugliams ir jaunimui romanų, kuriuos mielai skaito ir visai rimti suaugusieji. Daug kas Lietuvoje matė pagal šį romaną pastatytą kino filmą ir jų įsivaizdavimas apie knygą remiasi juo, nors filmo kūrėjai pasinaudojo tik kai kuriais romano siužeto vingiais.

Romane "Erdvėlaivių kariai" vaizduojama klestinti ateities civilizacija, kuri nuo mūsiškės skiriasi iš pirmo žvilgsnio sunkiai pastebima detale – čia balso teisę turi tik atlikę karinę tarnybą. Tiesa, puikiai gyventi galima ir be jos, ir romano herojus – turčių sūnelis Džonis Riko galėjo puikiausiai apsieiti – siekti tėvo suplanuotos karjeros: studijos prestižiniuose universitetuose, vadovavimas tėvo paliktam verslui ir t.t.

Bet netyčia patekęs į karių verbavimo punktą, Džonis iš jo išėjo tapęs Mobiliųjų Pėstininkų dalinio kariu. Kol mokėsi naujokų stovykloje, žmonija įklimpo į karą su į vabalus panašiais ateiviais, tad Džoniui Riko teko praeiti sunkų ir pavojingą kelią nuo „MP“, kurių daliniai buvo siunčiami į pačius pavojingiausius uždavinius, eilinio iki karininko.

Deja, filme daug kas liko už kadro, ypač tai, dėl ko romanas iki šiol kelia nemažas aistras. Jame galima rasti viską, kuo žavi R. A. Heinleinas: šalia įtempto veiksmo – gilią mintį, savitą požiūrį į XX a. pabaigos civilizacijos problemas ir tai, kur žmoniją gali nuvesti mėginimai jas ignoruoti ar taikyti vienokius ar kitokius stereotipinius receptus jas sprendžiant.

Tiesa, romane pateiktos Vakarų civilizacijos žlugimo priežastys ir vaizdas, kokiu keliu žmonija išsiverš iš šio akligatvio daug ką šokiravo. Net R. A. Heinleino gerbėjai ir draugai po "Erdvėlaivių karių" pasirodymo išvadino autorių fašistu ir militarizmo garbintoju, nes jo pateiktas ateities paveikslas buvo toks įtikinantis, nepasivarginę žvilgtelėti giliau, ir nepastebėję, kad romano herojus Džonis Riko toli gražu ne arijas (kokiu padarytas kino filme)…

Gali būti, kad romaną reikia traktuoti kaip perspėjimą, nes jame pavaizduotos Vakarų civilizacijai kylančios grėsmės niekur neišnyko, nors nuo knygos pasirodymo praėjo pusė amžiaus. Ne veltui R. A. Heinleinas vadinamas mokslinės fantastikos Sokratu. Sakoma, kad jam mirus Amerika neteko vieno galingiausio socialinio analitiko – ryžtingai darančio išvadas ir be prietarų; jo įsitikinimai buvo pagrįsti ne tik logika, bet ir morale.