Energoentropiniai žmoniškumo pagrindai

Gyvybės jėga yra visuotinė entropijos didėjimo tendencija pasaulyje, jos sukeltų jėgų darbas varo ar ardo dvi uždaras darbinių kūnų sistemas– elektros ir kraujo. Jas varo antrojo termodinamikos principo absoliutus veikimas uždarose, hierarchinėse iš atskirų elementų sudarytose sistemose. Darbinio kūno išlaikomos uždaros sistemos objektyvus darbo kriterijus – didžiausias darbinio kūno darbo galingumas valdymo sistemoje, kuris siekia objektyvaus Onzagerio ir Prigožino minimalios energijos disipacijos principo. Vienareikšmiškai apibūdinta tai, kas kibernetikoje vadinama informacija. Tai leidžia apibūdinti skirtumą tarp populiacijos gyvenimo gamtoje ir kultūroje; kultūrą; vadovavimą; religijos reikšmę kultūrai; būtinumą išlaikyti kultūrą; įvertinti žmogaus atmintyje (valdymo sistemoje) vykstančius ir kibernetikoje žinomus emerdžencijos (staigaus atsiradimo) reiškinius netiesinėje smegenų medžiagoje, kurie yra saviorganizacijos pagrindas pasaulyje. Termodinaminė gyvybės esmė leidžia matyti, kad tikslas yra trejybės – medžiagos – energijos – informacijos – vienybės pasekmė darbinio kūno darbui, išlaikančiam iš atskirų elementų sudarytas, informacine prasme uždaras sistemas ir populiaciją. Laikas, laisvė, laimė yra struktūros tikslo siekimo pasekmė. Religija, kultūra, valstybė yra neatskiriama trejybė, sudaranti galimybę tautai vadovautis energoentropikos dėsniais kultūros sąlygomis. Valstybė nėra engimo mašina, o institucija kultūrai išlaikyti. Ji niekada neišnyks, nes informacine prasme atvirai kultūros sistemai būdinga nuolatinė tendencija išsigimti.