Emilis ir sekliai

Vokiečių rašytojo Ericho Kestnerio (Erich Kästner, 1899–1974) apysaka „Emilis ir sekliai“ – plačiausiai pasaulyje žinomas jo kūrinys.
Tai intriguojanti detektyvinė istorija apie berniuką, kuris kelionės į Berlyną metu staiga atsibunda be... piniginės! O ponas su standžiąja skrybėle, sėdėjęs šalia, dingo... Emilis nenukabina nosies ir pasileidžia į kvapą gniaužiančias pono Grundeiso gaudynes.

„– Aš esu iš Noištato. Ir einu dabar iš stoties.
– Iš Noištato? Todėl tavo ir apdaras toks juokingas.
– Atsiimk šitą žodį! Jau kad dėsiu, tai net kojas pakratysi.
– Na, žmogau, – geraširdiškai tarė anas, – pyksti? Boksuotis oras man per geras. Bet dėl manęs, prašom!
– Atidėkime kitam kartui, – atsakė Emilis, – dabar neturiu laiko. – Ir jis pažvelgė į kavinę, ar Grundeisas ten dar sėdi.
– Aš maniau, kad tu kaip tik turi daug laiko. Atsistojęs su lagaminu ir žolių šluota už laikraščių kiosko ir žaidžia sau vienas slėpynių! Čiagi reikia lygiai nuo dešimties iki dvidešimties metrų atliekamo laiko turėti.
– Ne, – atsakė Emilis, – aš stebiu vagį.
– Ką? Vagį? – nustebo tasai vaikinukas. – Ką gi jis apvalė?
Mane! – atsakė Emilis ir dėl to net didžiavosi.“

Erichas Kestneris 1960 m. (vienas pirmųjų!) buvo apdovanotas reikšmingiausia vaikų literatūroje Hanso Kristiano Anderseno premija, jo kūryba įvertinta Georgo Biuchnerio (1957), Liuiso Kerolio (1961) ir kitomis premijomis.
Vaikų literatūrą E. Kestneris praturtino realistinio tipo apysakomis ir pasakomis, kurios padarė įtaką pasaulinės vaikų literatūros procesui. Lietuvių skaitytojui gerai žinomi jo kūriniai: apysakos „Dvynukės“, „Kenigsbruko gatvė ir aš“, pasaka-apysaka „Gegužės 35-oji“ ir kt.