✅ Žaislai ir žaidimai -25% PIGIAU! Naršykite čia >> ✅

🚛 BLACK FRIDAY! Nemokamas pristatymas nuo 10€ į Venipak paštomatus. Daugiau čia >> 🔥 SUPER KAINŲ lentynos! Nuo -20% iki -80% pigiau! Naršykite čia >> 🔥
Šiuo metu neparduodama

Įrašykite savo el. paštą ir informuosime, kai prekę turėsime

Knygos aprašymas

Mėgindamas įveikti vidinę krizę, romano veikėjas iš karščio nualinto Paryžiaus vyksta į Provansą. Išsinuomojęs atsitiktinį kambarį, nuo ryto iki išnaktų jis klajoja po kalnus ir levandų laukus – be prasmės ir tikslo. Net be vardo. „Tas, kuris apsistojęs pas Anne“, stengiasi išvaikščioti savo nerimą ir tuštumos jausmą, patirti kelionę kaip gyvenimą. Eiti – tai jo namai. Jo ėjimą persmelkia nuojauta, kad viskas jau įvykę, kad „šis visas gražumas prieš pabaigą“. Ir vis dėlto veikėjas įtraukiamas į sudėtingus namo savininkės, jos dukters ir atsiskyrėlės menininkės santykius.
Nejučiomis jis ima gilintis į šių moterų pasaulius ir jas siejančias praeities paslaptis.

Valdas Papievis – Paryžiuje gyvenantis prozininkas. Už romaną „Eiti“ (2010) apdovanotas Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto ir Liudo Dovydėno premijomis. Jo romanas „Odilė, arba Oro uosto vienatvė“ (2015) pateko į geriausių metų knygų penketuką, taip pat išrinktas į meniškiausių metų knygų dvyliktuką, pagal jį kuriamas filmas. Už egzistencinės patirties raišką ir atnaujintą romanų estetiką rašytojas 2016-aisiais įvertintas Nacionaline kultūros ir meno premija.

Informacija

Autorius: Valdas Papievis
Leidėjas: Odilė
Išleidimo metai: 2017
Knygos puslapių skaičius: 200
Formatas: 15x21, minkšti viršeliai
ISBN ar kodas: 9786099592213

Pirkėjų atsiliepimai

Atsiliepimai išfiltruojami pasirinkus eilutę

5 1
4 0
3 0
2 0
1 0
5 1 atsiliepimai
Rašyti atsiliepimą

Tik registruoti vartotojai gali rašyti apžvalgas. Kviečiame, prisijungti arba užsiregistruoti

2019-12-14

Yra knygų, kurias skaitydama aš rašau tiek pat, kiek skaitau: persirašinėju autoriaus mintis, noriu jų nepamiršti, niekada.
“Kiek metų naktį lauke aš nabuvau išsitiesęs aukštielnikas ir nežiūrėjau į dangų? Turbūt nuo tada, kai buvau vaikas. Ir pamiršau, kad tereikia atsigulti aukštielnikam ir dangaus skliautas ims suktis. Kaip tikriausiai nebeprisimenu kitų vaikystės stebuklų. Kadangi išmokau, jog taip būti negali. Suaugti - tai išmokti, jog taip būti negali?..”
“ Tiesą sakant, nė nežinau, ką reiškia suaugti. Galbūt pradėjau jausti, ką reiškia senti. Vis mažiau džiaugsmo liesti. Vis mažiau džiaugsmo užuosti. Vis mažiau džiaugsmo skanauti. Vis mažiau - girdėti. Regėti. Atspėti. Vis mažiau nuostabos.”