Egzodo Donelaitis

Donelaitis yra rašytojas pirmas suvokęs, kad įmanoma grožinė literatūra lietuvių kalba. Tai, ką jis parašė, įsitvirtino atmintyje ir lūpose net ir tų, kurie niekad jo neskaitė. Donelaitis, kaip maža kas, pamėgtas tyrinėtojų, eseistų ir literatų. Kas parašyta Lietuvoje - jau pažįstama. Ši knyga "Egzodo Donelaitis" - nematyta Donelaičio vizija.
Išeivijos autoriai parašė daugiau negu gali manyti, ir originaliau, negu tikėjaisi iš karto.

PRATARMĖ

YRA NEPRIKLAUSOMOS Lietuvos Donelaitis, sovietų Lietuvos Donelaitis, vokiečių Donelaitis. Yra ir išeivių, egzodo, Donelaitis - nuoseklūs, išsamūs ir savalaikiai garsiausio mūsų poeto tyrinėjimai, iki šiol, deja, visiems nebuvę prieinami.

Lietuvių išeiviai, nors ir neparašę nė vienos stambios studijos ar monografijos apie Kristijoną Donelaitį, įvairių mokslinių ir mokslo populiarinimo straipsnių turėjo paskelbę ne vieną. Tačiau atskiro leidinio, tokio kaip sovietinėje ir nepriklausomoje Lietuvoje leistos studijos ir monografijos, straipsnių rinkiniai, skirti Donelaičio gyvenimo ir kūrybos tyrinėjimams ("Literatūros ir kalbos" t. 7: Kristijonas Done-laitis, 1965; "Kristijonas Donelaitis literatūros moksle ir kritikoje", 1990; "Darbai apie Kristijoną Donelaitį", 1993), išeivių lietuviai nėra išleidę. Nė viename iš minėtųjų svarbiausių donelaitikos leidinių nebuvo nė vieno išeivijos tyrinėtojo straipsnio, jų tyrinėjimų ištraukų neskelbta jokiose chrestomatijose. Išeivių tekstai, išskyrus kelis pačių autorių straipsnių rinkiniuose išspausdintus straipsnius, Lietuvoje buvo nežinomi ar neprieinami, mokslinėje ir pedagoginėje Donelaičio tyri-mų apyvartoje jie nefigūravo.

Net ir šiandien ne visi išeivijos autorių tekstai yra lengvai pasiekiami ar surandami, todėl ir buvo sumanyta išleisti "išeivių Donelaitį" -knygą, turinčią du pagrindinius tikslus.

Pirmasis, kaip jau minėta, būtų pagaliau surinkti į vieną leidinį reikšmingiausius ir būdingiausius Donelaičio tyrinėjimus išeivijoje (atrankos ir knygos sudarymo principai aiškinami redakcinėse pastabose knygos pabaigoje). Nemaža šio rinkinio straipsnių iki šiol nėra praradę mokslinės vertės ir tebėra vertinga medžiaga naujoms studijoms.

Antrasis išeivių straipsnių rinkinio tikslas būtų labiau filologinis, turintis istorinę literatūros tyrinėjimų reikšmę. "Egzodo Donelaitis" atskleidžia savo laiko lietuvių literatūros mokslo ir donelaitikos situaciją, duoda gana išsamų donelaitikos išeivijoje vaizdą, suteikia galimybę susipažinti su kai kuriais nežinomais ar mažai žinomais tekstais.

Ši knyga - akivaizdi iliustracija to, kad ir išeivijoje būta įvairiausių, gal ir nevienodos vertės, Donelaičiui skirtų tekstų, tačiau nė vienas iš jų nebuvo atsitiktinis, paskelbtieji tekstai buvo nuolatinių tyrinėjimų dalis. "Egzodo Donelaičiu" siekiama sugrąžinti juos į savo ir kitų tuometinių studijų kontekstą, išplėsti (nors ir atgaline data) Donelaičio tyrinėjimų lauką ir taip užpildyti nemažą donelaitikos spragą.

Knyga turi keletą priedų: redakcines pastabas, spausdinamų straipsnių bibliografiją, trumpas žinias apie autorius ir rodykles. Rinkinio tekstai taip pat papildyti tikslinamosiomis, galima sakyti, techninėmis, išnašomis. Dalykinių komentarų parengti nesiimta: tekstai skelbiami nekomentuojant autorių teiginių, kurie jų paskelbimo metu ar ir dabar tebelaikomi diskusiniais, kurie tuo metu buvo vertinami kitaip ar tokių, kurie šiandien laikomi klaidingais bei pasenusiais. Pavyzdžiui, knygoje neaptariami ir nekomentuojami įvairiu laiku rašytuose tekstuose skelbti Donelaičio biografijos faktai, "Metų" dalių eilės tvarkos klausimai, Donelaičio hegzametro klausimas ir kai kurie kiti.

Norėtųsi tikėti, kad vienoje vietoje surinkti, kruopščiai filologiškai parengti svarbiausi išeivių tekstai apie Donelaitį palengvins paieškas besidomintiems poetu, jį studijuojantiems ir tyrinėjantiems žmonėms.

Knygos sudarytojas ir rengėjas maloniai dėkoja visaip talkinusiems asmenims: už pritarimą sumanymui - Albinui Jovaišui, už pagalbą ieš-kant įvairios išeivių periodikos ir straipsnių-Pranui Vasiliauskui, Virgiui Gasiliūnui, aiškinantis įvairius klaustukus ir abejotinas vietas - Vytautui Ališauskui, Vaciui Bagdonavičiui, Nerijui Šepečiui, vertėjams - Antanui Gailiui, Gabrielei Gailiūtei, dirbusiems techninį darbą - Danutei Banionytei, Violetai Boskaitei, Jūratei Kazlauskienei, Rimai Malickaitei, Jolantai Mykolaitienei, Vilmai Šepetienei, Manfredui Žvirgždui.