Eglė žalčių karalienė T. 6 (II knyga)

„Antrojoje „Pasaka Eglė žalčių karalienė: variantai grožinėje kūryboje“ knygoje skaitytojai galės susipažinti su pasakos siužeto panaudojimu įvai-riuose žanruose: poemose, pjesėse, dramose, novelėje, romane, poezijoje, sutiks eilę klasikų - Jonų Aistį. Vincą Mykolaitį-Putiną, Henriką Radauską, Algimantą Mackų. Antaną Škėmą, Justiną Marcinkevičių, Marcelijų Martinaitį. Sigitą Gedą ir daugelį kitų. Centrinis pasakos personažas Eglė ir šeimos problematika patraukė visą būrį rašytojų moterų: Mariją Rodzevičiuvną, Salomėją Nėrį, Oną Miciūtę, Juzę Liudą Augustaitytę- Vaičiūnienę, Liūnę Sutemą. Janiną Degutytę, Juditą Vaičiūnaitę, Gražiną Mareckaitę, Violetą Palčinskaitę, Vitaliją Bogutaitę, Oną Baliukonę, Lidiją Šimkutę. Eglę Sakalauskaitę. Vieni autoriai stengiasi likti artimi folklorinei dvasiai, kiti priartina pasakojimą prie savo kūrybos problematikos. treti moderniai transformuoja tradicinį siužetą ar kuria jo tęsinius.Prasmės spalvų ir atspalvių gama, pateikta surinktose „Eglės žalčių karalienės“ interpretacijose, dar kartą paliudija šios pasakos magišką potraukį ir neblėstančią svarbą visų pirma lietuvių literatūrai, apskritai kultūrai, tautinės tapatybės jausenai. „Eglė žalčių karalienė“ seniai virto simboliniu ženklu, savito lietuviško mentaliteto liudijimu.“
Eugenijus Žmuida