Džonas

Knygoje "Džonas" - Cynthia Lennon pirmą kartą pasakoja visą nepaprastai įdomią savo gyvenimo istoriją santuokoje su žmogumi, kuris buvo labiausiai dievinamas ir garbinamas TheBeatles narys.

„Atėjo laikas, kai jaučiuosi pasirengusi papasakoti tiesą apie Džoną ir save, apie mūsų drauge praleistus metus ir gyvenimą po jo mirties. Yra tiek daug visko, ko niekada nesu pasakojusi, tiek daug niekada neišsakytų atsitikimų, neišreikštų jausmų – ir didžiulės meilės, ir skausmo, kančios, pažeminimo. Kas iš tikrųjų tarp mūsų vyko, žinau tik aš – kodėl mes gyvenome drauge, kodėl išsiskyrėme, ką reiškia būti buvusia Džono žmona. Kodėl dabar? Nes išsiskyrusi su Džonu ir šitiek metų mėgindama gyventi paprastą gyvenimą, aš galiausiai suvokiau, jog visados liksiu žinoma kaip pirmoji Džono žmona.
Kaip tik todėl aš ir noriu papasakoti tikrąją istoriją apie tikrąjį Džoną – siutinantį, mielą, kartais nuožmų, tačiau linksmą, genialų ir vargo patyrusį žmogų, kuris pasauliui padarė didžiulę įtaką.“
Cynthia Lennon

Vertė Saulius Žukauskas

PRATARMĖ

Augti Džono Lenono sūnumi - ne rožėmis klotas kelias. Visą gyvenimą tik ir tegirdėjau žmones sakant: „Mylėjau tavo tėtį." Tai girdint, visados apimdavo dvilypiai jausmai. Žinau, kad tėtis buvo dievaitis milijonams žmonių, užaugusių su jo muzika ir idealais. Tačiau man jis nebuvo nei muzikantas, nei taikos ikona - jis buvo tėvas, kurį aš mylėjau ir kuris labai dažnai mane nuvildavo. Sulaukus penkerių, kai mano tėvai išsiskyrė, aš jį mačiau tik keletą sykių - tuomet jis būdavo atitolęs ir įbaugintas. Augau ilgėdamasis buvimo su juo, tačiau jaučiausi atstumtas ir nesvarbus.

Tėtis buvo didžiai talentingas, išskirtinis žmogus, kovojęs už taiką ir meilę. Tačiau rodyti tą meilę ir taiką savo pirmajai šeimai - mano motinai ir man - jam sekėsi labai sunkiai. Daugelyje tėčio gyvenimo epizodų mudu su mama buvome ignoruojami, o geriausiu atveju laikomi nesvarbiais jo gyvenimo žmonėmis. Liūdna, tačiau tai justi net ir dabar. Vis dėlto mama buvo pirmoji jo meilė, o kartu ji praleido pusę jo gyvenimo, skaičiuojant nuo to momento, kai jis suaugo, - nuo pat dailės koledžo laikų iki The Beatles susiformavimo ir stulbinamos pasaulinės šlovės. Kaip tik todėl aš labai džiaugiuosi, kad ji nusprendė aprašyti savąją jųdviejų istorijos pusę. Mama gerokai per ilgai turėjo taikstytis su menkinimu, kai ji tėčio gyvenime buvo prilyginama tik dūmų debesėliui, bet tai toli gražu nėra tiesa. Laikas viską iškloti atvirai. Yra tiek daug visko niekad neišsakyto, tiek daug niekada nepasakotų istorijų. Jei jau turi būti nutapytas adekvatus tėčio gyvenimo paveikslas, jame turi atsispindėti ir mamos tiesa, nors ir gerokai pavėluotai.

Nepaprastai ja didžiuojuosi. Ji visada manimi rūpinosi; ji vienintelė buvo su manimi, mokė mane, kas gyvenime yra svarbu ir nepalūžo, kai mūsų pasaulis byrėjo. Jei tėtis greitai tapo vienu turtingiausių savo aplinkos žmonių, mama ir aš turėjome labai nedaug, o kad išlaikytų mūsų šeimą, jai tekdavo išvykti dirbti. Mama niekad neprarasdavo orumo, ir aš turiu jai padėkoti už tai, kuo tapau. Gerbiu jos atvirumą ir drąsą - žinau, kad rašant savąją istoriją, jai labai reikėjo ir vieno, ir kito. Kaip tik todėl aš visiškai palaikau ją ir rekomenduoju šią knygą kiekvienam, kuris nori žinoti tiesą - tikrąją tiesą apie tėčio gyvenimą.