Dzeno protas, pradinuko protas

Į knygą "Dzeno protas, pradinuko protas" sudėti dzenbudizmo mokytojo Šiunriū Sudzukio neformalūs pokalbiai apie dzeną, vykę dzenbudizmo centre JAV septintajame XX amžiaus dešimtmetyje. Pokalbius užrašė ir išleido Šiunriū Sudzukio mokiniai.

Visiems Sudzuki-rošio mokiniams ši knyga bus jo proto perdava – ne tai, kas vadintina jo mąstančiu protu ar jo asmeniniu protu, bet tai, kas yra jo dzeniškasis nusiteiki­mas, dzeniškasis protas, jo mokytojo Gjokudžuno So-on Dajošo (Gyokujun So-on-daiosho) protas, Dogeno-dzen­dži protas, visos perdavos linijos (nenutrūkstamos ir sutrūkinėjusios, istorinės ir mitinės) protas, mokytojų, patriarchų, vienuolių ir pasauliečių protas nuo Budos laikų iki šių dienų, o kartu ir paties Budos protas, dzeno protas. Taip pat daugeliui žmonių ši knyga parodys, kaip su savo mokiniais kalba dzeno meistras. Jie suži­nos, kas yra dzeniškas gyvenimas, kaip mokytis dzeno, kokias nuostatas ir kokį supratimą puoselėti, idant dze­no saviugda būtų įmanoma. Be to, skaitytojus ši knyga paskatins pažinti ir atskleisti savo tikrąją prigimtį, savo dzeno protą.


DZENO PROTAS – štai tie paslaptingi žodžiai, kuriuos taręs dzeno mokytojas priverčia mus nukreipti žvilgsnį į vidų ir susimąstyti. „Aš žinau, kas yra mano protas, – sakome, – tačiau kas yra dzeno protas?“ O paskui priduriame: „Ar aš tikrai žinau, kas yra mano protas? Ar mano protas yra tai, ką aš dabar darau ir apie ką mąstau?“ Ir jeigu paskui ramiai atsisėdę pabandysime į tą klausimą įsigilinti, jei pasistengsime suprasti, kas iš tikrųjų yra mūsų protas – tai jau bus dzeno pratybos. Tai bus nesuvaržyto proto būsena.


Toks nekaltas ir naivus protas, panoręs sužinoti, kas jis toks, yra PRADINUKO PROTAS. Kaip tik tokio proto reikia, kad galėtume atsidėti dzenui. Tai atviras protas, abejojantis ir ieškantis naujų galimybių, pasiruošęs visus dalykus ir visus gyvenimo aspektus pamatyti nauju ir šviežiu žvilgsniu. Pradinuko protas yra protas žmogaus, pasukusio dzeno keliu.


Ši knyga yra užrašyti neformalūs pokalbiai su dzeno Mokytoju Shunryu Suzuki. Mokytojas kalbėjosi su nedideliu būreliu sekėjų dzeno centre Kalifornijoje. Jis medituodavo su jais kartą per savaitę, o paskui atsakydavo į jų klausimus, skatindavo juos tęsti dzeno pratybas ir padėdavo spręsti įvairias gyvenimo problemas. Mokytojas apie dzeną kalbėjo labai paprastai ir rėmėsi kasdienio gyvenimo pavyzdžiais. Jis sakė, kad dzenas turi įvykti čia ir dabar ir kad šis kelias prasmingas tiek Rytuose, tiek Vakaruose. Tačiau toks Mokytojo paprastumas turėjo gilias šaknis ir buvo kilęs iš per amžius susiformavusios dzeno tradicijos, kurios vienas iš kūrėjų buvo Dogenas – nepaprastai kūrybingas ir didelę įtaką dzenui padaręs Mokytojas.


Ši knyga kalba apie dzeno pratybas – dzeno, kuris yra veiksminga religija ir saviugdos sistema. Knyga pasakoja apie dzeno pozas, apie mokinio nuostatas ir požiūrius, kurie leidžia jam žengti dzeno keliu. Ir apie nedualumą, apie tuštumą ir nušvitimą. Mokinys ima suprasti, kas iš tikrųjų yra dzenas. Iš kiekvieno knygos puslapio sklinda džiaugsmas, kad mes galime tapti laisvi.


Mokytojas Suzukis sako: „Pasaulis yra stebuklingas pats savaime.“ Kaip tik tai pajuntame skaitydami knygą „Pradinuko protas“.


SHUNRYU SUZUKI (1905 – 1971) yra tiesioginis didžiojo XIII amžiaus dzeno Mokytojo Dogeno tradicijos tęsėjas. Suzukis, jau pelnęs didelę pagarbą Japonijoje, į Jungtines Valstijas atvyko 1958 metais. Iš pradžių jis ketino paviešėti Amerikoje visai trumpai, tačiau amerikiečių protas (kurį jis pavadino PRADINUKO PROTU) jam padarė tokį stiprų įspūdį, kad jis čia pasiliko visam laikui. Nuolatine Suzukio gyvenamąja vieta tapo San Franciskas. Aplink Suzukį, kuris buvo įtakingiausias savo meto dzeno mokytojas, ėmė burtis amerikiečiai, pasukę dzeno keliu, ir bendromis visų jų pastangomis atsirado pirmas dzeno vienuolynas už Azijos ribų. Tai buvo Dzeno kalnų centras Kalifornijos valstijoje. Mokytojas Suzukis mirė 1971-aisiais, praėjus metams po to, kai pasirodė ši knyga.


Pokalbius su Mokytoju įrašinėjo jo sekėja Mariana Derby. „Pradinuko protas“ – jos idėja. Įrašus sutvarkė ir suredagavo viena artimiausių Suzukio mokinių Trudy Dixon, o įžangą parašė Richardas Bakeris, Suzukio linijos tęsėjas ir Dharmos paveldėtojas, kuris dabar vadovauja dzeno centrui Junginėse Valstijose.