Dvylika augintinių Kalėdoms

„Dvylika augintinių Kalėdoms“ – jautri istorija apie kilnumą, mergaitės meilę gyvūnams ir Kalėdų stebuklą. Ši istorija prikaustys vaikų dėmesį ne mažiau nei kalėdiniai sausainiai.

Per šias Kalėdas Kvin Kuper užsiims savo mėgstamiausiomis veiklomis – piešimu ir rūpinimusi gyvūnais. Ji gamins kalėdines dekoracijas, jas parduos, gautus pinigus paaukos vietinei gyvūnų prieglaudai ir taip sudalyvaus prieglaudos paskelbtoje kalėdinėje labdaros akcijoje. Pastarosios tikslas – surasti šiltus ir jaukius namus dvylikai prieglaudoje gyvenančių kačių ir šunų. Ir tai padaryti iki išauš šventinis Kalėdų rytas.

Kvin planuoja pusę lėšų paaukojusi prieglaudai, likusius pinigus išleisti lėktuvo bilietams – ji trokšta aplankyti savo geriausią draugę Anabelę, su kuria išsiskyrė praėjusią vasarą.

Kalėdoms nenumaldomai artėjant naujų namų paieškos gyvūnams einasi kaip iš pypkės, išskyrus vieną dalyką. Kvin labiausiai mylimas prieglaudos šuo Badis niekaip nesulaukia susidomėjimo ir mylinčios šeimos. Kai mergaitė galiausiai suranda žmones, kurie mielai sutiktų priimti šunį po savo stogu, paaiškėja, kad jie negali sau leisti su šuns globa susijusių pernelyg didelių išlaidų. Ar stebuklinga Kalėdų dvasia pasirūpins, kad visi – ir prieglaudos gyventojai, ir Kvin – turėtų pačią gražiausią šventę?

Knygos „Dvylika augintinių Kalėdoms“ pavadinimas – populiarios Kalėdų giesmės „Dvylika Kalėdų dienų“ parafrazė. Šioje dainoje vardijama dvylika kasdien gautų dovanų – nuo kurapkos, tupinčios kriaušės medyje iki aukso žiedų ir muzikos instrumentų. Taylor Garland pasakojime šias įvairiausias dovanas pakeičia nuskriaustieji prieglaudos gyvūnai, kuriems atsiranda vilties surasti mylinčius šeiminkus.

Taylor Garland kuria įvairaus amžiaus vaikams – nuo pačių mažiausiųjų iki paauglių. Kai savo galvoje nekuria įvairiausių istorijų, mėgsta dažyti velykinius margučius. „Dvylika augintinių Kalėdoms“ – viena iš kalėdinių knygų serijos leidinių.

„Taylor Garland įtikinamai pasakoja apie emocinę atmosferą, kuri juntama aplink gyvūnų prieglaudą susitelkusioje bendruomenėje. Pavyzdžiui, knygyno savininkai leidžia kačių šeimynai laikinai apsigyventi vitrinoje ir taip „reklamuoti“ save. Ir nors knygoje kartais per stipriai agituojama remti gyvūnų prieglaudas, Kvin atsidavimas surasti gyvūnams jiems tinkamiausius namus jaudina.“
Publisher’s Weekly

Vertė Aušra Lapinskienė