Dviveidis romanas

Knygą "Dviveidis romanas" sudaro dvi Herkaus Kunčiaus knygos - "Lietuvis Vilniuje" (2011) ir "Dervišas iš Kauno" (2014).

Panaši stilistika, panašus veiksmo laikas su "atkryčiais" į sovietinę praeitį, atpažįstami herojai, dokumentaliai atkuriama aplinka ir kurioziškos situacijos rodo, kad šis derinys anaiptol nėra atsitiktinis.

"Dviveidis romanas" - tai ne tik stulbinamai tiksli psichosocialinė "tarpulaikio" diagnozė, savotiška dviejų sostinių (istorinės ir laikinosios) akistata, bet ir ironiškai metaforiška užuomina į dviveidį Janą - senovės romėnų dievą, saugojusį miestų vartus…

IŠTRAUKA

Merkurijus, kad ir kaip besistengtum, buvo nematomas. Venera pasirodė tik trumpam - dar neišaušus šmėstelėjo Žuvų, vėliau Avino žvaigždyne.

Jupiterį, jei tik nebuvai aklas, galėjai pamatyti Ožiaragio, Saturną - Liūto žvaigždyne. O Marso buvo neįmanoma įžiūrėti.

Uranas pasisukiojo tarp Žuvų, tačiau šviesiame danguje atrodė iš­blukęs. Panašiai ir Neptūnas, kuris Ožiaragio žvaigždyne galėjo būti regimas tik sutemus.

Žemės ašis buvo pasvirusi įprastu kampu.

Saulė tekėjo 04:41, leidosi 22:00. Dienos ilgumas - 17:19.

Buvo dar neprasidėjusi Jaunatis, kitaip sakant - 0 Mėnulio diena, f Visi planetos astrologų sudaryti horoskopai tiek Avinams, tiek Jau­čiams atrodė palankūs.

Dvyniai, Vėžiai, Liūtai ir Mergelės dėl ateities taip pat galėjo būti ramūs. Kaip ir Svarstyklės, Skorpionai, Sauliai ar Ožiaragiai.

Lietuviams, Vandeniams ir Dvyniams, - kaip iš TV ekranų 06:05 vietos laiku patikino žvalūs pranešėjai, - šiandien negalėjo atsitikti nie­ko pikta.

Artimiausiomis dienomis šalyje buvo prognozuojami itin šilti orai.

Galbūt todėl, vos žiniasklaida paskelbė apie atšilimą, interneto er­dvę nuo pat ryto užplūdo komentarų banga.

Žmonės, išerzinti šaltos ir lietingos vasaros, skubėjo išsisakyti, pasidalyti savo asmeniniais įspūdžiais.*

Po minutės kitos uždainavo radijas. Vilniaus Pilies gatvėje susiradęs pamėgtą tarpuvartę, pragydo ankstyviausias sostinės dainorius:

"Kai saulė rytmetį pakyla,\ Žibutės rymo pakely.

Ir piemenaitės bandą gena \ Tenai toli toli toli.

Tada aš vėl tavęs ilgiuosi \ Ir laukiu žydinčiam sode.

O akys skęsta tolumoje - \ Gal pamatysiu aš tave.

Kalnuos dainuoja rageliai uli ulijo \ ir žydi gėlės tenai kalnuos. " **

Nudžiugęs, kad audros ir lietūs Lietuvai nebegresia, Napoleonas Šeputis pasiniūniuodamas bakstelėjo pirštu kompiuterio pelę. Vos palinko brūkštelti komentaro, ekrane išsišvietė valstybinės svarbos dokumentas.

* Iš pradžių, įvairovės dėlei, autorius ketino pacituoti keletą internete paskleistų Napoleono Šepučio komentarų, kuriuos šis apdairiai pasirašė įvairiais slapyvardžiais, tačiau persigalvojo, nutaręs, kad smalsesni lietuvių skaitytojai juos nesunkiai ras Google paieškos sistemoje, surinkę, pavyzdžiui, tokius niekuo dėtus žodžius: "Saulė ir žiema netrukus sugrįš", "Laukus balins šviežias sniegas", "Kitą savaitę - švelni žiema", "Baltarusijos diktatorius A. Lukašenka Vatikane susitiks..." Ar panašias internetiniuose dienraščiuose išspausdintų straipsnių antraštes. (Čia ir toliau visos pastabos autoriaus.)

** Autorius neprieštarautų, jei skaitydamas šį romaną muzikalesnis skaitytojas, prisiminęs arba susikūręs savą dainos melodiją, kartu ir padainuotų. Tada laikas, praleistas su šia knyga, būtų dar kokybiškesnis.