Dviese literatūros sūpuoklėse. Kazys Puida ir Vaidilutė

Knygoje „Dviese literatūros sūpuoklėse: Kazys Puida ir Vaidilutė“, remiantis gausia literatūrine, dienoraščių ir laiškų medžiaga atkuriama kūrėjų poros – Kazio Puidos ir Onos Pleirytės-Puidienės – pirmojo lietuviško dienraščio „Vilniaus žinios“ redakcijos darbuotojų, pirmosios rašytojų šeimos Lietuvoje, gyvenusios XX a. pradžios lietuvių politinio ir kultūrinio gyvenimo sūkuryje, gyvenimo ir kūrybos biografija.

Vienuolikoje knygos dalių chronologiškai atpasakojama rašytojų kūrybos pradžia, šeimos gyvenimas Lietuvoje iki Sibiro laikotarpio ir po jo, vaizduojama įnirtinga dviejų kūrybinių egzistencijų grumtis – iki viešų skandalų ir skyrybų, jų skurde paskendusi kasdienybė ir santykių drama.

Rašytojų prieškario publicistinius straipsnius, prozos ir dramos kūrinius nutvieskė atbudusios tautos laisvės viltys, demokratijos principų pertvarkanti galia ir kultūrinio švietėjiško darbo entuziazmas. Tačiau po nepriklausomybės atgavimo jaunajai modernistų kartai tai atrodė pereito amžiaus dūsavimai, likę neišgirsti ir nepastebėti.

Vienodas dėmesys knygoje tenka tiek rašytojų gyvenimo, tiek kūrybos aptarimui. Atskleidžiama įvairiapusiška K. Puidos vertėjo, leidėjo ir kūrėjo veikla; jis buvo pirmasis lietuvių rašytojas, tapęs vertėju profesionalu, kasmet išversdavęs po 2-3 grožinės literatūros knygas.

Paskutiniuose knygos „Dviese literatūros sūpuoklėse: Kazys Puida ir Vaidilutė“ skyriuose, greta stambiausių abiejų rašytojų kūrybinių sumanymų (K. Puidos istorinės kronikos romano „Magnus dux“ ir O. Puidienės tautos ir šeimos epo „Tėviškė“) pasakojama apie niekam nereikalingos, vaikų nesėkmių ir vyro išdavysčių sužlugdytos bejėgės ligonės savijautą, aitrinamą laimingos jaunystės prisiminimų.