Dvasiniai pamokymai

Knygoje "Dvasiniai pamokymai" spausdinama šv. Serafimo Saroviečio biografija ir jo dvasiniai pamokymai vienuoliams ir pasauliečiams: apie meilę, tikėjimą ir viltį, sielos ramybę ir širdies saugojimą, maldą ir tylėjimą, vienumą ir atsižadėjimą, bei pokalbis su „Dievo draugu“ Motovilovu, vaizdžiai atskleidžiantis krikščioniškojo gyvenimo tikslą – kaip kaupti Šventąją Dievo Dvasią ir kaip Joje būti.

Šv. Serafimas Sarovietis (1759–1833, tikrasis vardas – Prochoras Mošninas) – Rytų Bažnyčios senuolis, kurio dvasingumas jungia Rytų ir Vakarų Bažnyčias. Šv. Serafimas gyveno ir bendruomeninį gyvenimą Sarovo vienuolyne, ir kaip atsiskyrėlis miške, pasinėręs į tylą, maldą ir askezę, kol tapo senuoliu, degančiu žiburiu, šviečiančiu visiems. Gautas Dievo malones – permatyti širdis, guosti, užtarti maldoje, gydyti kūnus ir dar dažniau širdis – jis grąžino Viešpačiui tarnaudamas pas jį plūdusioms minioms – nuo paprastų valstiečių iki caro. Visiškai atsisakęs savęs, šv. Serafimas tapo Dievo Gailestingumo įrankiu.

„Pasninkas, malda, budėjimas ir visokie krikščioniškieji darbai yra savaime geri, tačiau krikščioniškojo gyvenimo tikslas – ne vien tik juos daryti, nors jie ir padeda jį pasiekti. Tikrasis krikščioniškojo gyvenimo tikslas yra kaupti Šventąją Dievo Dvasią. Pasninkas, budėjimas, malda, išmalda ir visoks dėl Kristaus daromas gėris yra priemonės Dievo Šventajai Dvasiai kaupti. Atminkite, kad tik dėl Kristaus daromas geras darbas mums neša Šventosios Dvasios vaisius, o visa, kas ne dėl Kristaus daroma, nors ir gera, atlygio būsimajame gyvenime mums neužpelno, nė šiame gyvenime Dievo malonės neatneša.“
Iš šv. Serafimo pokalbio su Motovilovu