Dulkės smėlio laikrodyje

Naivus jaunuolis svajoja apie romantišką ateitį su plačiai atvertomis galimybių durimis, bet patenka į Afganistano karo pragarą, kur priverstas daryti viską, kad išvis turėtų kokią nors ateitį, o šioje ateityje žudyti bus lengviau negu mylėti. Gulagą išgyvenęs liuteronų pastorius tarnauja Dievui vienatvėje, nes kaimo žmonės su juo neretai bijo net pasisveikinti. Talentingas tyrinėtojas tūkstantmečio kaitoje puoselėja mintį apie mokslininko karjerą, bet, kad išlaikytų šeimą, tampa traktorių pardavėju. Kadaise garsus, bet dabar įklimpęs į priklausomybę žurnalistas džiaugiasi radęs geriausią gyvenime medžiagą, nenujausdamas, kad juo naudojasi specialiosios tarnybos. Raganų medžioklių laikmečio atgarsiai, mirtis ir meilė Paryžiuje, žygis į tylos karalystę ir pasiklausytų telefoninių pokalbių, slapta nukopijuotų laiškų, žinučių tekstų fragmentai, kuriuos pats skaitytojas turi sudėlioti lyg mozaikos daleles.

Arno Jundze (g.1965) - rašytojas,kultūros žurnalistas, literatūros kritikas ir teoretikas, filologijos mokslų daktaras, Latvijos Rašytojų sąjungos pirmininkas. Dirbo Latvijos Literatūros ir meno institute, Latvijos Kultūros kapitalo fonde, buvo kelių laikraščių kultūros skyrių redaktorius. Daugiau nei dešimtį metų kūrė kultūros laidas LTV1. Iš jų ypač populiarios buvo „100 g kultūros", „Nacionalinės vertybės" ir „Knygų kodas". Arno Jundze, keleto knygų vaikams ir paaugliams autorius, yra parašęs apsakymų rinkinį „Gardžiųjų vištelių savaitė" (2012), romanus „Dulkės smėlio laikrodyje" (2014), „Bergas ir relikvijų medžiotojai" (2016), „Raudonasis gyvsidabris" (2017). Jo kūryba pažymėta įvairiomis literatūrinėmis premijomis, o reikšmingas pirmasis romanas apie Eduardą Veidenbaumą „Aš nemirsiu niekada" (2022) įvertintas 2023-iųjų metų Veidenbaumo literatūrine premija.