Dieviškasis vėjas. Japonų kamikadzės per Antrąjį pasaulinį karą (knyga su defektais)

Galimas knygos brokas (gali būti likusi žymė nuo anksčiau ant knygos nugarėlės užklijuotos kainos, pageltę kai kurių knygų puslapiai, gali būti susilankstęs, subraižytas arba įplyšęs knygos viršelis).

Knygoje „Dieviškasis vėjas. Japonų kamikadzės per Antrąjį pasaulinį karą“ du buvę Imperatoriškojo Japonijos karo laivyno pareigūnai pasakoja kamikadzių istoriją. Abu turėjo galimybę stebėti ir prisidėti prie šio legendinio karinio metodo gimimo. Autoriai pasakoja, kaip buvo formuojamos ir kaip vystėsi specialiųjų atakų – kamikadzių – grupės. Jie pateikia nepaprastų įžvalgų, pasakoja apie šios programos vadovus, lakūnus ir kelia natūralius klausimus – ar savižudiškos misijos buvo beprotybės ar drąsos įrodymas, racionalumo ar nevilties ženklas? Ir labai dažnai atsakymas priklauso ne tik nuo požiūrio, bet ir nuo aplinkybių.

Knygoje „Dieviškasis vėjas“ pasakojama apie kamikadzių vykdytas operacijas nuo 1944 m. spalio 19 dienos – dienos, kai buvo suburtas pirmasis kamikadzių būrys – iki pat karo pabaigos. Rikihei Inoguchi ir Tadashi Nakajama pirmojoje knygos dalyje pristato pačią kamikadzių idėją ir pasakoja apie specialiųjų būrių formavimą, kuriame jie dalyvavo. Antroji ir trečioji knygos dalys pasakoja apie operacijas Filipinuose ir Taivane. Ketvirtojoje knygos dalyje kalbama apie paskutiniuosius kamikadzių bandymus kautis su amerikiečių laivynu Okinavoje. Paskutinė knygos dalis – tai Inoguchi’o pamąstymai apie savižudišką karo taktiką ir apie tai, kaip tai pakeitė karinius veiksmus su JAV. Paskutiniame šios dalies skyriuje pateikiami keli kamikadzių laiškai artimiesiems, kuriuos jie parašė prieš savo skrydžius.

Pirmieji kamikadzės, kuriems teko vykdyti operacijas Filipinuose, darė tai ne tik savanoriškai, bet ir turėjo logišką savo veiksmų paaiškinimą. Tai buvo karo stadija, kai amerikiečiai visur lenkė japonus – jie turėjo daugiau pilotų, daugiau ir kur kas kokybiškesnės aviacijos, todėl bet kokia kita karo forma greičiausiai būtų buvusi savižudiška. Japonai nusprendė, kad geriau tegul tai bus šimtu procentų savižudiška, bet garantuotai veiksminga kova. Ir lakūnai rikiavosi į eilę, kad gautų galimybę sunaikinti amerikiečių lėktuvnešius ir apsaugoti savo šalies žmones.

Kapitonas Rikihei Inoguchi dirbo su viceadmirolu Takijiro Ohnishi, kuris inicijavo kamikadzių atakas prieš Amerikos laivyną Filipinuose. Vadas Tadashi Nakajima buvo vienos grupės skrydžių vadovas ir organizavo pirmuosius kamikadzių būrius. Vėliau jis dirbo organizuojant atakas Okinavoje. Šių dviejų liudininkų pasakojimas knygoje „Dieviškasis vėjas. Japonų kamikadzės per Antrąjį pasaulinį karą“  iki šiol yra itin reikšminga istorinė knyga. Pirmą kartą japoniškai ji pasirodė 1951 metais, pirmasis kokybiškas ir detalus angliškas vertimas buvo išleistas 1958 metais.