Didelė laimė ir mažytė Baimė

Emocijas ir jausmus išgyvename visi – tiek maži, tiek dideli. Bet ar bent vienam teko juos pamatyti ir paliesti? Tikriausiai ne!

Kodėl tai, ką jaučiame, taip svarbu? Atsakymo į šį klausimą ieškokite iliustratorės ir grafikos dizainerės Vaivos Lingytės knygoje „Didelė laimė ir mažytė Baimė“. Tai nepaprastai spalvinga kelionė po... vidinį žmogaus pasaulį.

Kad ir kaip slėpsime, visi matys mūsų gėdą – bet joks prietaisas jos neužfiksuos. Ir kai supyksime, dūmai pro ausis nesiverš, bet visi supras, ką jaučiame. O jei mus sukaustys baimė, draugai ar tėveliai iškart bandys mums padėti.

Emocijos – keistas dalykas. Jos keičia veido spalvą, rankų mostus, laikyseną, priverčiantis spirgėti arba norėti prasmegti skradžiai žemę. Bet kad ir ką jaustume, vis tiek išliekame savimi. Emocijų audros praeina ir jausmų potvynis atslūgsta.

Tad susipažinkime su jausmais ir emocijomis.
Kokias balses labiausiai mėgsta NUOSTABA ir kodėl jai aplankius išpučiame akis ir įtempiame ausis?
Kodėl susidūrę su BAIME sustingstame, o širdis nusirita į kulnus? Ir ar yra būdų šią nenaudėlę įveikti?
O ką daryti, jei Baimės šaltuką keičia kunkuliuojantis PYKČIO karštis? Ir kaip prasmingai panaudoti visą šią energiją?
O kur dar vandens pritvinkęs LIŪDESYS ar net saldainių nemėgstantis NUSIVYLIMAS? Ar nepamiršai paraudonavusios GĖDOS ir margaspalvio PAVYDO? Svarbiausia, kad po visų šių jausmų galiausiai aplankytų visus apkabinti pasiruošusi LAIMĖ!

Vaikams skirta knyga „Didelė laimė ir mažytė Baimė“ ugdo emocinį intelektą ir padeda pažinti žmogaus vidinį pasaulį. Jo vingrybių neįveikia net suaugusieji, tad mažiesiems susiorientuoti dar sunkiau. Perskaitę šią knygelę savarankiškai ar su tėvelių pagalba, vaikai sužinos, kokie jausmai slepiasi už kiekvieno šūktelėjimo, atodūsio ar riksmo – ir, galbūt, išmoks juos valdyti.

„Didelė laimė ir mažytė Baimė“ – pirmoji savarankiškai sukurta Vaivos Lingytės knyga. Iki tol dailininkė iliustruodavo vaikams skirtas knygas – ji sukūrė ne vienos Kosto Kubilinsko knygos vaizdinį turinį. Iliustratorė teigia, kad kurdama vaikams tarsi grįžta į vaikystę, susikrauna žaislų dėžę, parsineša juos į šiandieną ir žaisdama kuria.