Dialogo principas II

Knygą "Dialogo principas II" sudaro trys garsaus XX a. žydų filosofo Martino Mordechajaus Buberio (1878-1965) veikalai: "Dialogas", "Klausimas pavieniui" ir "Tarpžmogiškumo pradai", kuriuose toliau plėtojama knygoje "Dialogo principas I. Aš ir tu" išsakyta pamatinė dialogo filosofijos įžvalga - tai, kad autentiško žmogiško egzistavimo sąlyga yra žmogaus buvimas dialogo situacijoje.

Šios knygos "Dialogo principas II" autoriaus, vieno iš iškiliausių XX amžiaus mąstytojų, Martino Buberio (1878-1965) plėtojama „dialogo filosofija" yra bandymas įveikti Vakarų filosofijoje vyraujantį užsisklendimą abstraktaus, nuo gyvos gyvenimo tikrovės atsiejančio, „monologinio" mąstymo terpėje.

Dialogas, apie kurį ir kuriuo kalba Buberis, pirmiausia yra atsivėrimas gyvai tikrovės konkretybei - pasauliui, žmogui, Dievui. Tai egzistencinis įsiklausymas į „dialoginio žodžio sakramentą", kai svarbus tampa ne tiek sakomo žodžio turinys, kiek pats kalbėjimo vyksmas.


"Kiekvienas iš mūsų nešioja šarvus, kurių paskirtis - saugoti mus nuo ženklų. Ženklai nuolatos mus ištinka; gyventi reiškia būti tuo, į kurį kreipiamasi. Mes turime tik priimti, tik išgirsti tą kreipinį. Tačiau rizika mums atrodo pernelyg didelė, atrodo, kad toks begarsis griausmas gresia mus sunaikinti, ir mes iš kartos į kartą vis tobuliname tą apsaugos mechanizmą.

Visas mūsų mokslas bando mus įtikinti: „Nusiramink, viskas vyksta taip, kaip turi vykti, niekas į tave nesitaiko, niekam tu nerūpi, tai tik „pasaulis", gali išgyventi jį kaip nori, o kad ir ką tu savyje iš jo darysi, viską darai tik tu pats, iš tavęs nieko nereikalaujama, į tave nesikreipiama, viskas ramu".

Kiekvienas iš mūsų nešioja Šarvus, prie kurių priprantame ir ilgainiui net nebepastebime. Tik trumpi akimirksniai juos pralaužia ir pažadina mūsų sielos jautrumą. Ir kai tai atsitinka ir mes suklustame, klausdami savęs: „Kas gi čia ypatinga įvyko? Argi tai ne tas pat, kas man nutinka kasdien?", tada galime sau atsakyti: „Žinoma, nieko ypatingo, viskas taip pat, kaip ir kasdien, tik tiek, kad šioje kasdienybėje mūsų nebūna".

Martinas Buberis

Iš anglų kalbos vertė Tomas Sodeika

Turinys

TURINYS


DIALOGAS IR TEKSTAS. Tomas Sodeika


Prasmė ir tekstas / 9

Platono oloje / 12

Prasmės (ne)akivaizdybė / 13

Filosofija ir abstrahavimasis / 18

Religija ir kasdienybė / 25

Prasmė ir dialogas / 37


DIALOGAS

 

PIRMAS SKYRIUS: APRAŠYMAS

Pirmykštis prisiminimas / 47

Bylojantis tylėjimas / 49

Nuomonės ir faktai / 51

Religiniai pokalbiai / 54

Klausimas / 57

Stebėjimas, kontempliacija, įsiskverbimas / 57

Ženklai / 60

Atsivertimas / 63

Kas kalba? / 65

Viršuje ir apačioje / 66

Atsakomybė / 67

Moralė ir religija / 69


ANTRAS SKYRIUS: APRIBOJIMAS

Sritys / 71

Pamatiniai judesiai / 74

Bežodė gelmė / 78

Apie mąstymą / 80

Erotas / 84

Bendruomenė / 87


TREČIAS SKYRIUS: PATVIRTINIMAS

Pokalbis su priešininku / 91


KLAUSIMAS PAVIENIUI


„VlENlNTELlS" (DER EINZIGE) IR PAVIENIS (DER ElNZELNE) /  103

Pavienis ir jo Tu / 121

Pavienis ir viešuma / 133

Pavienio atsakomybė / 142

Bandymai atskirti / 149

Klausimas / 161



TARPŽMOGIŠKUMO PRADAI



1. TAI, KAS SOCIALU, IR TAI, KAS TARPŽMOGISKA / 167

2. BŪTI IR ATRODYTI / 172

3. ASMENINIS SUDABARTINIMAS / 177

4. PRIMETIMAS IR ATVĖRIMAS / 182

5. TIKRASIS POKALBIS / 186


Baigiamoji pastaba / 189

PABAIGOS ŽODIS / 191