Devyndarbė literatė Aldona Liobytė

Vilnietė rašytoja, aktorė, redaktorė, leidėja, vertėja Aldona Liobytė (1915-1985), daug metų likusi literatūrinės hierarchijos nuošalėje, pati daugeliui buvo pasaulio centras. Ne tik erudicijos šaltinis, estetinio skonio ir nuomonės formuotoja, bet dažnu atveju ir tikrąja žodžio prasme - globėja.

Šia mokslinių straipsnių ir dokumentų rinktine "Devyndarbė literatė Aldona Liobytė" visapusiškai apžvelgiama ir jvertinama vienos srities rėmuose neišsitenkanti Aldonos Liobytės kūrybinė veikla, praveriami dar niekur nepublikuoti rankraščių ir nuotraukų archyvai, primenamos kai kurios jos kultūros ir meno kritikos nuostatos. Galiausiai - liudijama ir pasakojama apie jos gyvenimą, jos epochą, kuri, nors ir sutapo su okupacija, iš Liobytės dokumentų sprendžiant - jokiu požiūriu nebuvo tik beviltiška ir nuobodi.

„Kiek mano atmintis siekia, niekas alkanas iš mūsų namų neišėjo. Nei žmogus, nei benamis šuo, nei govėda nušiurusių katinų, kuriuos dabar šeriu. [...] Ši profesija paveldėta iš motinos. Kai karo pradžioje krito bombos į mūsų daržą, ji ramiausiai kepė kiaušinienę. „Mama, eikit slėptuvę, juk karas!" - „Tai dabar čia dėl to karo nevalgę būsit..." Taip ir likom sotūs po šiai dienai, nors šeimoje pokario metais buvo vienuolika žmonių.“
ALDONA LIOBYTĖ, „DIALOGAS VIRTUVĖJE"