Depresija ir kūnas. Veiksmų planas

Revoliucinis garsaus psichiatro metodas, padėsiantys įveikti depresiją knygoje "Depresija ir kūnas. Veiksmų planas".

Dr. Aleksandro Loveno (Alexander Lowen) nuomone, depresijos apimtas žmogus yra praradęs ryšį su realybe, o ypač su savo kūno realybe. Šioje įkvepiančioje, novatoriškoje knygoje tyrinėjamos kultūrinės ir psichologinės priežastys, dėl kurių patenkama į tokią situaciją; joje parodoma, kaip galime įveikti depresiją, atkūrę ryšį su savo fizine savastimi ir mokydamiesi atpažinti fizinę savo emocijų išraišką.

Turėdamas milžinišką darbo su depresija sergančiais pacientais patirtį, autorius pateikia paprastų, bet nepaprastai efektyvių pratimų kompleksą, kurie padės sužadinti įgimtą savo energiją, išreikšti meilę ir savąjį unikalumą, atgaivinti dvasingumą ir tikėjimą gyvenimu.

"Dr. Loveno knyga svarbi visiems, ji sudomins tiek profesionalus, tiek nespecialistus. Šis rašytojas yra nepaprastai ryškus ir rašo be galo atvirai."
"Publishers Weekly"

Iš anglų kalbos vertė Jurgita Ruškytė, Lina Navickaitė

TURINYS

Įžanga... 8

1. Kodėl susergame depresija... 10
Depresija ir atotrūkis nuo realybės
Iliuzijos vaikymasis
Į save orientuotas žmogus

2. Įsitvirtinimas tikrovėje ... 32
Pakilimai ir nuosmukiai
Kūno įžeminimas
Keli bioenergetinio įžeminimo pratimai

3. Depresijos energijos dinamika... 64
Depresinė būsena
Jausmų slopinimas
Savižudybė ir nihilizmas
Energijos stoka

4. Depresijos atvejis... 87
Problema
Gydymas

5. Psichoanalitinė depresijos apžvalga ... 114
Meilės objekto netektis
Niūrus vaizdelis
Reakcijos į netektį
Tinkamas gedėjimas

6. Apgaulė ir saviapgaulė ... 142
Žaidimai
Moteris ant pjedestalo
Meilė prieš disciplina

7. Tikėjimas... 171
Tikėjimo svarba
Galia prieš tikėjimą
Tikėjimo psichologija
Stiprėjantis tikėjimas

8. Prarastas tikėjimas ... 197
Nykstančios šaknys
Depresijos epidemija
Dievo mirtis

9. Realybė... 226
Grįžimas į realybe jaučiant ryšį

10. Tikėjimas gyvenimu ... 247
Animizmas
Libido ir energija
Kūno dvasingumas

ĮŽANGA

Pagrindinis psichiatrijos tikslas tiek anksčiau, tiek dabar - padėti psichiškai sergančiam žmogui grįžti į realybę. Jei ryšys su realybe visiškai nutrūkęs, tai yra, jei pacientas nesiorientuoja erdvėje, nesuvokia realaus laiko ir savo tapatybės, toks žmogus turi psichinės sveikatos problemų. Jis sakosi kenčiąs nuo haliucinacijų, iškreipiančių jo realybės suvokimą. Kai emociniai sutrikimai ne tokie rimti, tai - neurozė. Neurotikas nėra praradęs nuovokos, tik realybę suvokia ne iškreiptai, bet klaidingai. Jis paveiktas iliuzijų, todėl neįsitvirtinęs tikrovėje. Kadangi neurotikas kenčia nuo iliuzijų, jis taip pat nėra psichiškai sveikas.

Vis dėlto vertinant tikrovę ne visada lengva apibrėžti, kurie įsitikinimai klaidingi, o kurie teisingi. Vidiniai įsitikinimai, kurių laikėsi daugybė žmonių, šiandien būtų pavadinti iliuzijomis. Panašiai vidiniai regėjimai būtų laikomi haliucinacijomis. Bet vertinant nejutiminius reiškinius mūsų suvokimas, kad realybė nepripažįsta tokios patirties, vis dažniau susvyruoja. Pernelyg ribotas požiūris į realybę taip pat gali pasirodyti iliuzinis. Neretai paaiškėja, kad žmogus, besididžiuojantis esąs realistas, turi paslėptų iliuzijų.

Kiekvieno žmogaus gyvenime yra viena nenuginčijama tikrovė - jo fizinė ar kūno tikrovė. Žmogaus būtį, asmenybę, individualybę nulemia jo kūnas. Kai kūnas miršta, žmogus pasaulyje nebeegzistuoja. Jokia asmenybė neegzistuoja atskirai nuo kūno. Nėra jokios psichinės egzistencijos formos, kuri būtų nepriklausoma nuo žmogaus fizinės egzistencijos. Galvoti kitaip - iliuzija. Bet tai nenuneigia fakto, kad žmogaus fizinei egzistencijai būdingas ir dvasinis, ir kūniškasis aspektai.

Žvelgiant iš šio taško psichinės negalios sąvoka yra iliuzija. Nėra nei vieno dvasinio negalavimo, kuris tuo pat metu nebūtų ir fizinis. Depresyvus žmogus prislėgtas ir fiziškai, ir dvasiškai; tai iš tikrųjų yra vienas ir tas pats, tik abu jie atskleidžia skirtingus būties aspektus. Tai yra įvairios tos pačios vadinamosios psichinės ligos formos. Įsitikinimas, kad „viskas slypi galvoje" yra pati didžiausia mūsų laikų iliuzija, nepaisanti esminės tikrovės, kad pačios įvairiausios gyvenimo apraiškos yra fizinis reiškinys.

Tinkamas terminas asmenybės negalavimams apibūdinti - emocinis sutrikimas. Anglų kalboje žodis „emocinis" turi judėjimo reikšmės atspalvį(1), taigi asocijuojasi tiek su fiziniais, tiek emociniais dalykais. Judėjimas suponuoja fizinį lygmenį, dvasia taip pat susijusi su visais emociniais konfliktais, o kenčia depresyvaus žmogaus siela.

Jei norime išvengti iliuzijos, kad "viskas slypi galvoje", turime pripažinti, kad tikrasis dvasingumas turi fizinį (arba biologinį) pagrindą. Taip pat būtina suvokti skirtumą tarp tikėjimo ir įsitikinimų. Įsitikinimai yra protinės veiklos rezultatas, o tikėjimas kyla iš kūno biologinių procesų gelmių. Mes gerai nesuvoksime tikrosios tikėjimo prigimties, jei netyrinėsime žmonių, kurie turi tikėjimą ir tų, kurie gyvena netikėdami. Kaip pamatysime, depresija sergantis žmogus - tai tikėjimą praradęs žmogus. Kaip ir kodėl jį prarado, bus pagrindinė šios knygos tema. Aiškindamiesi tai suprasime biologinį realybės suvokimo ir tikėjimo jausmo pagrindą. Prarastas tikėjimas yra pagrindinė šiuolaikinio žmogaus problema, taigi šio tyrimo svarba negali būti perdėta.

(1) Anglų kalboje žodis „emotion" kilęs iš žodžio „to move" (judėti), (red. past.)

Dr. Aleksandro Loveno (Alexander Lowen) nuomone, depresijos apimtas žmogus yra praradęs ryšį su realybe, o ypač su savo kūno realybe. Šioje įkvepiančioje, novatoriškoje knygoje tyrinėjamos kultūrinės ir psichologinės priežastys, dėl kurių patenkama į tokią situaciją; joje parodoma, kaip galime įveikti depresiją, atkūrę ryšį su savo fizine savastimi ir mokydamiesi atpažinti fizinę savo emocijų išraišką.

Turėdamas milžinišką darbo su depresija sergančiais pacientais patirtį, autorius pateikia paprastų, bet nepaprastai efektyvių pratimų kompleksą, kurie padės sužadinti įgimtą savo energiją, išreikšti meilę ir savąjį unikalumą, atgaivinti dvasingumą ir tikėjimą gyvenimu.

"Dr. Loveno knyga svarbi visiems, ji sudomins tiek profesionalus, tiek nespecialistus. Šis rašytojas yra nepaprastai ryškus ir rašo be galo atvirai."

"Publishers Weekly"

Iš anglų kalbos vertė Jurgita Ruškytė, Lina Navickaitė

TURINYS

Įžanga... 8

1. Kodėl susergame depresija... 10

Depresija ir atotrūkis nuo realybės

Iliuzijos vaikymasis

Į save orientuotas žmogus

2. Įsitvirtinimas tikrovėje ... 32

Pakilimai ir nuosmukiai

Kūno įžeminimas

Keli bioenergetinio įžeminimo pratimai

3. Depresijos energijos dinamika... 64

Depresinė būsena

Jausmų slopinimas

Savižudybė ir nihilizmas

Energijos stoka

4. Depresijos atvejis... 87

Problema

Gydymas

5. Psichoanalitinė depresijos apžvalga ... 114

Meilės objekto netektis

Niūrus vaizdelis

Reakcijos į netektį

Tinkamas gedėjimas

6. Apgaulė ir saviapgaulė ... 142

Žaidimai

Moteris ant pjedestalo

Meilė prieš disciplina

7. Tikėjimas... 171

Tikėjimo svarba

Galia prieš tikėjimą

Tikėjimo psichologija

Stiprėjantis tikėjimas

8. Prarastas tikėjimas ... 197

Nykstančios šaknys

Depresijos epidemija

Dievo mirtis

9. Realybė... 226

Grįžimas į realybe jaučiant ryšį

10. Tikėjimas gyvenimu ... 247

Animizmas

Libido ir energija

Kūno dvasingumas

Įžanga

Pagrindinis psichiatrijos tikslas tiek anksčiau, tiek dabar - padėti psichiškai sergančiam žmogui grįžti į realybę. Jei ryšys su realybe visiškai nutrūkęs, tai yra, jei pacientas nesiorientuoja erdvėje, nesuvokia realaus laiko ir savo tapatybės, toks žmogus turi psichinės sveikatos problemų. Jis sakosi kenčiąs nuo haliucinacijų, iškreipiančių jo realybės suvokimą. Kai emociniai sutrikimai ne tokie rimti, tai - neurozė. Neurotikas nėra praradęs nuovokos, tik realybę suvokia ne iškreiptai, bet klaidingai. Jis paveiktas iliuzijų, todėl neįsitvirtinęs tikrovėje. Kadangi neurotikas kenčia nuo iliuzijų, jis taip pat nėra psichiškai sveikas.

Vis dėlto vertinant tikrovę ne visada lengva apibrėžti, kurie įsitikinimai klaidingi, o kurie teisingi. Vidiniai įsitikinimai, kurių laikėsi daugybė žmonių, šiandien būtų pavadinti iliuzijomis. Panašiai vidiniai regėjimai būtų laikomi haliucinacijomis. Bet vertinant nejutiminius reiškinius mūsų suvokimas, kad realybė nepripažįsta tokios patirties, vis dažniau susvyruoja. Pernelyg ribotas požiūris į realybę taip pat gali pasirodyti iliuzinis. Neretai paaiškėja, kad žmogus, besididžiuojantis esąs realistas, turi paslėptų iliuzijų.

Kiekvieno žmogaus gyvenime yra viena nenuginčijama tikrovė - jo fizinė ar kūno tikrovė. Žmogaus būtį, asmenybę, individualybę nulemia jo kūnas. Kai kūnas miršta, žmogus pasaulyje nebeegzistuoja. Jokia asmenybė neegzistuoja atskirai nuo kūno. Nėra jokios psichinės egzistencijos formos, kuri būtų nepriklausoma nuo žmogaus fizinės egzistencijos. Galvoti kitaip - iliuzija. Bet tai nenuneigia fakto, kad žmogaus fizinei egzistencijai būdingas ir dvasinis, ir kūniškasis aspektai.

Žvelgiant iš šio taško psichinės negalios sąvoka yra iliuzija. Nėra nei vieno dvasinio negalavimo, kuris tuo pat metu nebūtų ir fizinis. Depresyvus žmogus prislėgtas ir fiziškai, ir dvasiškai; tai iš tikrųjų yra vienas ir tas pats, tik abu jie atskleidžia skirtingus būties aspektus. Tai yra įvairios tos pačios vadinamosios psichinės ligos formos. Įsitikinimas, kad „viskas slypi galvoje" yra pati didžiausia mūsų laikų iliuzija, nepaisanti esminės tikrovės, kad pačios įvairiausios gyvenimo apraiškos yra fizinis reiškinys.

Tinkamas terminas asmenybės negalavimams apibūdinti - emocinis sutrikimas. Anglų kalboje žodis „emocinis" turi judėjimo reikšmės atspalvį(1), taigi asocijuojasi tiek su fiziniais, tiek emociniais dalykais. Judėjimas suponuoja fizinį lygmenį, dvasia taip pat susijusi su visais emociniais konfliktais, o kenčia depresyvaus žmogaus siela.

Jei norime išvengti iliuzijos, kad "viskas slypi galvoje", turime pripažinti, kad tikrasis dvasingumas turi fizinį (arba biologinį) pagrindą. Taip pat būtina suvokti skirtumą tarp tikėjimo ir įsitikinimų. Įsitikinimai yra protinės veiklos rezultatas, o tikėjimas kyla iš kūno biologinių procesų gelmių. Mes gerai nesuvoksime tikrosios tikėjimo prigimties, jei netyrinėsime žmonių, kurie turi tikėjimą ir tų, kurie gyvena netikėdami. Kaip pamatysime, depresija sergantis žmogus - tai tikėjimą praradęs žmogus. Kaip ir kodėl jį prarado, bus pagrindinė šios knygos tema. Aiškindamiesi tai suprasime biologinį realybės suvokimo ir tikėjimo jausmo pagrindą. Prarastas tikėjimas yra pagrindinė šiuolaikinio žmogaus problema, taigi šio tyrimo svarba negali būti perdėta.

(1) Anglų kalboje žodis „emotion" kilęs iš žodžio „to move" (judėti), (red. past.)