Daugiabučių funkcinės struktūros raida Lietuvoje

Spartus daugiabučių namų projektų daugėjimas naujajame dešimtmetyje perteikė Lietuvos socialinį, ekonominį ir kultūrinį kontekstą. Šiuolaikiniam amžiui būdingi paradoksai. Tiek didžiojoje šiuolaikinio pasaulio dalyje, tiek Lietuvoje būstas dažnai tampa ir gyvenamąja erdve, ir investicija. Viena vertus, gyvenamoji statyba yra sparčiai besiplečiančios pastatų tipologijos dalis, tačiau ji taip greitai nesikeičia, kaip kad pasikeitė prekybos ar administraciniai pastatai. Gyvenamųjų namų statyba labai priklauso nuo tradicijų ir žmonių sąmonėje įsigalėjusių stereotipų. Visgi didėjanti individualizacija, tradicinės šeimos sampratos kaita, visuomenės senėjimas, emigracija ir nauji darbo rinkos pokyčiai daro įtaką ir daugiabučių namų programoms. Funkcinė namo struktūra – tai vienas svarbiausių veiksnių, kuris lemia architektūrinę pastato išraišką, bet kartu ji yra tarsi savotiškas konkrečiam laikotarpiui būdingo gyvenimo būdo veidrodis. Monografijoje apžvelgiama XX a. daugiabučių, statytų Lietuvos didmiesčiuose, funkcinės struktūros raida. Projektai parinkti autoriaus nuožiūra, jie nėra pavyzdiniai ir nebūtinai geriausiai atspindi Lietuvoje vykusius procesus. Tai veikiau instinktyvus autoriaus pasirinkimas, siekis apžvelgti kuo daugiau įvairių tipų daugiabučių namų realizacijų ir projektų. Monografijos tikslas – išnagrinėti daugiabučių namų raidos pokyčius.

Monografija galės būti naudojama ir kaip mokomoji literatūra studijų procese, ji gali būti naudinga daugiabučių namų projektų plėtotojams.