Danijos santykiai su Lietuva 1918-1940 m.

Leidinyje "Danijos santykiai su Lietuva 1918–1940 m.", remiantis Danijos archyvų medžiaga, analizuojami Danijos santykiai su Lietuva 1918-1940 metais. Didžiausias dėmesys knygoje skiriamas dvišalių santykių dinamikai. Siekiama išsiaiškinti, koks vaidmuo Danijos užsienio politikoje buvo skiriamas Lietuvai ir kokias tarpvalstybinių santykių galimybes mažosioms valstybėms teikė tarpukario dvidešimtmetis.

PRATARMĖ

Rašydamas šią knygą stengiausi išsiaiškinti, kokią vietą Danijos visuomenės, politikų ir valstybės funkcionierių akiratyje bei planuose XX a. pradžioje užėmė 1918 m. nepriklausomybę deklaravusi ir du dešimtmečius valstybingumą kūrusi Lietuva.

Imtis šio darbo paskatino praėjusio amžiaus paskutiniojo dešimtmečio aktualijos. Lietuva, 1990 m. pavasarį pirmoji griūvančioje Sovietų Sąjungoje paskelbusi atkurianti nepriklausomybę, sulaukė skandinavų paramos. Itin aktyviai Lietuvos pastangas sugrįžti į Europos valstybių tarpą rėmė Danija. Danų pagalbos dėka 1992 m. rudenį keturis mėnesius praleidau Kopenhagoje, kur ir gimė sumanymas tyrinėti iki tol istoriografijoje visai nenagrinėtus Danijos ir Lietuvos santykius.

1994-1998 m. studijuodamas Vytauto Didžiojo universiteto ir Lietuvos istorijos instituto doktorantūroje parengiau ir 1999 m. apgyniau humanitarinių mokslų daktaro disertaciją „Danijos santykiai su Lietuva 1918-1940 m.: požiūriai, interesai, politika", kuri šiek tiek pataisyta ir papildyta tapo skaitytojui pristatoma knyga.

Knyga pradėta rašyti beveik prieš dešimt metų. Visą tą laiką mano pastangas, o kartu ir knygos atsiradimą lydėjo sutiktų žmonių geranoriškas dėmesys ir parama.

Dėkoju Vilniaus pedagoginio universiteto Istorijos fakulteto dekanei dr. Vidai Kniūraitei, paraginusiai vykti į pirmąją stažuotę Danijoje. Padėką noriu pareikšti Šiaurės šalių ministrų tarybai ir buvusiam jos informacijos biuro Vilniuje vadovui Ebbei Flatau už finansinę paramą, sudariusią sąlygas rinkti medžiagą Danijos archyvuose ir bibliotekose.

Noriu padėkoti daktaro disertacijos vadovui dr. Česlovui Laurinavičiui už dalykinę ir moralinę pagalbą, o taip pat Lietuvos istorijos instituto administracijai už paramą leidžiant knygą.

Knyga nebūtų parengta be kolegų ir bičiulių danų paramos bei dalykinės pagalbos. Todėl noriu nuoširdžiai padėkoti Odensės universiteto profesoriui Bentui Jensenui, Danijos karališkosios bibliotekos darbuotojui Bentui Jorgensenui, poniai Lilli Riget, poniai Elsei Plejl, gerbiamiems Lisai ir Bentui Rosenvoldams.

Reiškiu padėką Danijos Karalystės, Lietuvos centrinio valstybės archyvo, Nacionalinės M. Mažvydo bibliotekos ir Nacionalinio muziejaus darbuotojams, talkinusiems renkant medžiagą, sudariusiems sąlygas rengti šią monografiją.

Negaliu nepadėkoti savo namiškiams - žmonai Rimai ir sūnui Jokūbui - už kantrybę ir ištvermę ilgais išsiskyrimo mėnesiais.