Danguolė Mikulėnienė. Bibliografijos rodyklė

Deramai įvertinti prof. habil. dr. Danguolės Mikulėnienės mokslinę veiklą kol kas dar sunku, nes ant darbo stalo ir kompiuteryje savo pasirodymo laukia dar daug nebaigtų, intensyviai rašomų straipsnių ir knygų, sklaidant senus dokumentus archyvuose ar susipažįstant su naujausiais užsienio kolegų tyrimais, jai kyla vis naujų idėjų. Tačiau gausūs darbai rodo, kad ši veikla yra daugiakryptė.

Tik atsikūrus nepriklausomai Lietuvai D. Mikulėnienė aktyviai dirbo Valstybinėje lietuvių kalbos komisijoje prie Lietuvos Respublikos Seimo: 1992–1995 m. buvo šios komisijos sekretorė, 1995–1998 m. – pirmininko pavaduotoja, 1998–2002 m. – pirmininkė. Ji dalyvavo priimant Valstybinės kalbos įstatymą, kuriant kalbos politikos strategiją, rengiant kalbos ir kitas programas. Su Jūrate Palionyte sudarė teisės aktų rinkinį „Lietuvos Respublikos valstybinė kalba“ (1997), organizavo konferencijas, paskelbė straipsnių valstybinės kalbos politikos ir vartosenos klausimais.

D. Mikulėnienė užsiima ir pedagogine veikla. 1991–1997 m. ji buvo Vilniaus pedagoginio universiteto (dabar – Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademija) docentė. Kurį laiką skaitė paskaitas Vilniaus universitete. 2007–2011 m. mokslininkė – Vytauto Didžiojo universiteto profesorė, kur 2007 m. atliko ir habilitacijos procedūrą. Kelerius metus dėstė dialektologiją Marijampolės kolegijoje. Nuo 2010 m. iki dabar yra Vilniaus universiteto Kauno fakulteto profesorė.

D. Mikulėnienė taip pat domisi Lietuvos švietimo ir ugdymo sistemos pokyčiais, dalyvauja mokytojams rengiamuose seminaruose ir diskusijose, skelbia straipsnius lietuvių kalbos mokymo klausimais.

Viena iš profesorę dominančių temų – lietuvių kalbos kirčiavimas (sinchronija ir diachronija). Su kirčiavimu susijusi ir kita tyrimų kryptis, į kurią krypsta kalbininkės akys, – baltų ir slavų kalbų kontaktai.

Kalbininkės dėmesį traukia ir kita aktuali tyrimų kryptis – lietuvių kalbos ir tarmėtyros istorija. Savo darbuose ji nuolat pateikia naujų, anksčiau neskelbtų faktų apie Kazimierą Būgą, Kazimierą Jaunių, Antaną Baranauską, Praną Skardžių, Eduardą Volterį ir kitus kalbininkus, deskriptyviai ir kritiškai aptaria jų darbų ir mokslinių idėjų reikšmę.

2011–2014 m. didžiulis D. Mikulėnienės inicijuotas ir vadovautas darbas – visuotinės dotacijos projektas „Šiuolaikiniai geolingvistikos tyrimai Lietuvoje: punktų tinklo optimizacija ir interaktyvioji tarminės informacijos sklaida“, suvienijęs per tris dešimtis Lietuvos dialektologų, – tapo reikšmingu kokybiniu lietuvių tarmėtyros šuoliu. Per gana trumpą 3,5 metų laiką buvo nuveiktas milžiniškas darbas – atlikta visų „Lietuvių kalbos atlaso“ punktų patikra ir aprašyta XXI a. pradžios lietuvių kalbos tarmių bei kitų kalbų geolingvistinė padėtis.

Vienas iš naujausių darbų, kurį sumanė kalbininkė, yra Lietuvių kalbos institute kuriama Lietuvos vietinių kalbos variantų duomenų bazė, arba Tarmynas. Į ją ketinama įtraukti visus ligi šiol šiame Institute sukauptus ir suskaitmenintus tarminius duomenis (garso įrašus, transkribuotus tekstus, pateikėjų ir tiriamųjų vietovių anketas ir kt.).

Pastarojo dešimtmečio D. Mikulėnienės iniciatyvas ir veiklą neabejotinai galima vertinti kaip naujos tyrimų krypties mokyklos Lietuvoje atsiradimą.

Visus profesorės iki šiol nuveiktus darbus sunku išvardyti ir deramai įvertinti. Juk ji yra ne tik daugybės publikacijų autorė, bet ir įvairių Lietuvos ir užsienio mokslo žurnalų bei kitų leidinių redakcinių kolegijų narė, mokslinė redaktorė, sudarytoja ir recenzentė, konsultantė, konferencijų bei kitų renginių organizatorė ir dalyvė, Lietuvos mokslo tarybos ir Valstybinės lietuvių kalbos komisijos ekspertė, Studijų kokybės vertinimo centro Studijų vertinimo komisijos narė.

Profesorė daug padeda ir kitiems savo kolegoms, ypač jaunesniesiems: ji noriai dalijasi mokslinėmis idėjomis, nešykšti patarimų ir padrąsinančių žodžių, kviečia diskutuoti ir ragina nebijoti bristi į naujus kalbotyros mokslo vandenis.

Nemažai laiko ir jėgų D. Mikulėnienė skiria šviečiamajai veiklai: skaito viešas paskaitas ir pranešimus visuomenei, lankosi mokyklose, mezga ryšius su įvairių vietų bendruomenėmis ir t. t. Tad ne vienam kyla klausimas – ir iš kur ji semiasi tiek energijos?