Dangaus ir žemės sūnūs

"Nemaža mūsų rašytojų pastaruoju metu yra pasišovę į filosofavimą [...] Tuo tarpu daugiausia gelmės... yra pasiekęs Vincas Krėvė - ir visai ne kokių samprotavimų ir išvedžiojimų keliu, o mokėdamas iš paties gyvenimo išrauti prasminguosius momentus, juos suklostyti tokioje plotmėje, kad jie įgauna kitokią spalvą ir mintį. [...] jis palietė ir valstybės, ir tautos, ir religijos, ir žmogaus likimo kelius. Tas idėjinis svoris nesiliauja lydėjęs jį ligi paskutinių metų, kaip tai liudija "Dangaus ir žemės sūnūs".
Antanas Vaičiulaitis

"Ne viena Krėvės kūrybos tema ir problema - lyg upeliai į plačią upę - įsiliejo į didžiausią jo veikalą, biblinę apysaką "Dangaus ir žemės sūnūs". [...] Tai amžinas atsakymų ieškojimas. Kad kūrinys liko nebaigtas - tiesiog simboliška."
Albertas Zalatorius

"... nė vienas lietuvių rašytojas lig šiol neapėmė universalesnių kūrybos sričių ir nė vienas tiek neįsigilino į lietuvio sielą ir buitį kaip jis."
Vincas Mykolaitis-Putinas

"Viename paskutinių kūrinių "Dangaus ir žemės sūnūs" labai įtaigiai vaizduoja hebrajų gyvenimą Erodo laikais."
Encyclopedia Britannica

"Jo kūriniai pasižymi dideliu temų, stiliaus ir meninių versmių įvairumu."
Columbia Dictionary of Modern European literature

"...Šventosios žemės panorama Kristaus dienomis. Jis vaizduoja politines ambicijas ir skirtingas religines pažiūras, [...] Mesijo laukimą ir galop krikščionybės užgimimą."
Encyclopedia Lituanica