Dangaus eiliniai vieversiai

Trečiosios savo knygos autorė Vita Morkūnienė:
"Vėliau nesyk pagalvodavau, koks stebuklas būtų tuos visus žmones surinkti krūvon kur nors didelėje pievoje – pasitiesti baltai stalus po beržais ir pabūti kartu bent vieną pavasario dieną. Pasikalbėti, pasidžiaugti, prisiminti, patylėti, pasakyti tai, kas kadaise buvo nutylėta. O aplinkui žaliuotų žolė, mėlynuotų dangus, o jame skardėtų vieversiai. Būtinai vieversiai – tie mažučiai, pilki, neišvaizdūs paukštukai, dangaus eiliniai, be kurių ir pavasaris būtų ne pavasaris, ir dangus – ne dangus. Tokie panašūs į mano sutiktus žmones, eilinius, savo nepaprastus gyvenimus nugyvenusius žemės grumsto užuovėjoje – pamiškėse, palaukėse, atokiuose kaimeliuose ar kukliuose miestelių būstuose. Šiandien jau ne visi galėtų ateiti į tą žalią susitikimų pievą. Jie būtų su mumis viršum jos, toje melsvoje atminties erdvėje, kur kas pavasarį pragysta vieversiai.“

Knygos žmonės – keistuoliai, šviesuoliai, teisuoliai, senųjų amatų meistrai, liaudies filosofai, netikėtų pašaukimų ir netradicinio gyvenimo būdo žmonės – autorės sutikti žurnalistinio darbo kelyje. Susitikimai, pokalbiai su tais žmonėmis ir jų gyvenimo parodymas kitiems buvo žodžiais nenusakyta ir garsiai nedeklaruojama pastanga laimėti juos iš užmaršties, kad jų vardai ir veidai įsirašytų į kasdieninio mūsų gyvenimo istoriją.