Dailės ir architektūros restauratorių rengimas Europoje: aktualios praktinės patirtys, restauravimo metodų įsisavinimas | Art and Architecture Conservation Training in Europe: Relevant Experiences and Mastering Conservation Methods

Straipsnių rinkinys. Acta Academiae Artium Vilnensis 108.

Kultūros paveldas ir jo apibrėžtis, pasak popieriaus restauratoriaus, restauravimo teoretiko Salvador Munoz Vinas, išgyvena Didįjį sprogimą (the BigBang) - sparčiai plečiasi jo ribos, įtraukdamos vis naujas medžiagas, technologijas, vertes. Objektų, laikomų kultūros paveldu, gausėjimas prisideda prie natūralaus „paveldo prieaugio“ - šiandienos meno ir kultūros kūriniai ateityje neišvengiamai pateks į paveldo kategoriją. Kartu su kultūros paveldo apibrėžtimi plečiasi ir restauravimo objektų įvairovė, restauratoriaus profesijai kyla vis naujų iššūkių. Taigi, ir jaunuosius restauratorius ruošiančios aukštosios mokyklos susiduria su sudėtinga užduotimi parengti naujos kartos restauravimo profesionalus, kurie gebėtų ne tik kruopščiai ir atsakingai pritaikyti įgytas žinias bei įgūdžius, savarankiškai spręsti restauravimo etikos dilemas, bet ir prisiderinti prie gausėjančios restauruojamų objektų įvairovės.

2021 m. balandžio 22-23 d. Vilniaus dailės akademijos Restauravimo katedra suorganizavo tarptautinę konferenciją „Dailės ir architektūros restauratorių rengimas Europoje: aktualios praktinės patirtys, restauravimo metodų įsisavinimas“. Konferencijos dalyviai - studentai ir jų darbų vadovai iš devynių Europos universitetų pristatė atliktus menotyros ir technologinius tyrimus, atvejo studijas apie jau pabaigtus ar tik pradėtus konservuoti bei restauruoti objektus. Neabejojant konferencijos sėkme ir pranešimų bei pasidalytų patirčių išliekamąja verte, nutarta dalį pristatytų tyrimų publikuoti šiame leidinyje.

The cultural heritage and its definition, according to the paper conservator and conservation theorist Salvador Muñoz Viñas, experiences the Big Bang – its limits are rapidly expanding and involving more and more new media, technologies and values. The proliferation of objects considered to be part of the cultural heritage contributes to the natural “heritage growth” – today’s works of art and culture in the future will unavoidably be placed in the heritage category. Along with the definition of the cultural heritage, the scale and variety of conservation objects is also increasing, bringing along new challenges to the conservator’s profession. Thus, schools of higher education where young conservators are trained face a difficult task – to prepare new-generation conservation professionals who would be able not only to apply the acquired knowledge and skills diligently and responsibly and solve the dilemmas of conservation ethics independent- ly, but also to adapt to the increasing variety of objects under conservation.

The Conservation Department of the Vilnius Art Academy organized the international conference “Art and Architecture Conservation Training in Europe: Relevant Experiences and Mastering Conservation Methods” on April 22–23, 2021. The

participants of the conference – students and their academic supervisors from nine different European universities – presented art critical and technological research and case studies about already finished or just recently started to be processed conservation objects. The obvious success of the conference and the lasting value of the presentations and shared experiences led us to the decision to publish part of the presented research in this publication.