Dailės ir architektūros paveldas: tyrimai, išsaugojimo problemos ir lūkesčiai

Kultūros paveldo fundamentiniai
tyrimai vis papildomi naujais atradimais, o paveldosaugos ir paveldotvarkos
procesai yra labai dinamiški ir nuolat kintantys, todėl periodiškas
profesionalus jų vertinimas ir refleksija yra būtini. Temos aktualumą atspindi
gausus būrys mokslininkų, restauratorių ir paveldosaugos specialistų,
atsiliepusių į paskatinimą įvairiais aspektais analizuoti dailės ir
architektūros paveldą.

Parengti
straipsniai skirstomi į teminius blokus. Pirmajame - "Nauji atradimai, tyrimo
metodai ir požiūriai" - publikuojami tyrimai, atskleidžiantys naujus
duomenis paveldo objektų autorystės atribucijos srityje (Rūtos Janonienės,
Girėno Povilionio ir Rimos Povilionienės straipsniai), pristatantys Lietuvoje
beveik nenaudojamus, tačiau pasaulyje plačiai paplitusius
dendrochronologinius tyrimus nustatant meno kūrinių sukūrimo laiką (Gabijos
Surdokaitės-Vitienės straipsnis). Šiam blokui priskiriami ilgus metus architektūros
restauravimo srityje dirbančio Evaldo Purlio straipsnis, aptariantis vyraujančią Vilniaus ir Kauno
gyvenamojo būsto trijų dalių schemą ir jos raidą nuo gotikos iki klasicizmo,
bei Vilniaus universiteto pavel­dosaugos krypties doktorantės Viltės
Janušauskaitės straipsnis, analizuojantis požiūrio į Lietuvos miestų
senamiesčių apsaugą kaitą.