Civilizacinė vaizduotė Rusijos ir Turkijos geopolitikoje

„Vytautas Rubavičius, atsisakydamas perdėm griežtai demarkuoti politiką bei politikos mokslus, iš vienos pusės, nuo kultūros ir kultūros tyrimų, iš kitos, išvengia diskurso hermetiškumo ir sterilumo, būdingo tiek daugelio politologų, politikos analitikų bei politikos mokslininkų, tiek daugelio kultūros tyrėjų darbams. Dauguma politikos mokslininkų į kultūrą yra linkę arogantiškai žvelgti kaip į politikos – ir ypač didžiosios politikos – procesams esą nepakankamai svarbią, periferinę sritį, dėl to jų politinėms analizėms yra būdingas tam tikras kultūrinis aklumas, neišvengiamai vedantis ir į nepakankamą įžvalgumą „grynosios“ politikos srityje. Savo ruožtu nemaža dalis kultūros tyrėjų ne mažiau arogantiškai žvelgia į politikos sferą kaip iš esmės svetimą kultūros sferai, kurios pati prigimtis, jų suvokimu, yra visiškai kitokia, gerokai kilnesnė, taip neįvertindami politinio matmens svarbos kultūros procesų dinamikai. Studija, išryškindama kultūrinį politikos – ypač geopolitikos – matmenį ir (geo)politinį kultūros matmenį, lietuviškosios humanitarikos padangėje yra lyg gaivus vėjo gūsis, steigiantis visiškai naują kalbėjimo tiek apie politiką, tiek apie kultūrą stilių ir, sakytume, intelektinį modusą. Knygoje aptinkami platūs ekskursai į šiuolaikinės turkų literatūros ir Anatolijos priešistorinės archeologijos sritį toli gražu nėra vien pačiam autoriui įdomios digresijos, atitraukiančios skaitytoją nuo pagrindinės teminės gijos. Priešingai – studijos autorius šiais labai įdomiais ekskursais, pasitelkdamas tai, ką akademine kalba įvardytume kaip konkrečių atvejų pavyzdžius, ir parodo, kad kultūros ir geopolitikos jungtys turi labai gilias šaknis, atsekamas nuo priešistorės iki pat šių dienų. Akivaizdu, kad parašyti tokį daugiaplanį veikalą galėjo tik labai plataus humanitarinio akiračio ir itin aukštos humanitarinės kultūros tyrėjas.“
Prof. dr. Naglis Kardelis, filosofas