Būtovės slėpiniai 3. Lietuvos vartai į jūrą

Laida „Būtovės slėpiniai“ Lietuvos televizijos eteryje rodyta vienuolika metų (1993–2004). Kūrėjų sumanymas apie Lietuvos istoriją pasakoti gyvos diskusijos forma sudomino tiek akademinę bendruomenę, tiek visuomenę, o televizijos laida virtu savitu kultūriniu ir istoriografiniu reiškiniu.
Laidos kūrėjai 1998 m. buvo įvertinti Nacionaline premija.
2014 m. pasirodžiusi pirmoji „Būtovės slėpinių“ knyga „Nuo Netimero iki…“, parengta pagal 1993–1995 m. rodytus laidų ciklus, aprėpė senosios (1009–1795) Lietuvos istoriją.
2016 m. išspausdintoje antroje knygoje „Būtovės slėpiniai. Užmiršta Lietuva“ pateikti 1996–1999 m. rodyti keturi laidų ciklai, skirti apmąstyti istorinės Lietuvos buvimui šiuolaikinių Ukrainos, Baltarusijos ir Lenkijos teritorijose ir šio buvimo pėdsakams dabartyje.
Trečioji knyga „Būtovės slėpiniai. Vartai į jūrą“ (apima tris 2000–2001 m. rodytų laidų ciklus) padeda suvokti Lietuvos valstybės istoriją, kaip lietuvių, žemaičių ir kitų istorinių regionų, taip pat juose gyvavusių miestų gyventojų kolektyvinės pastangos išraišką.

Kodėl pirmasis ir paskutinis Lietuvos karalius bei jo pradėtą valstybės stiprinimo darbą teisę didieji kunigaikščiai nesukūrė jūrinės valstybės ir neišsiveržė už žemyninės istorijos paradigmos ribų?
Kaip atsirado žemaičiai? Kokį vaidmenį žemaičiai atliko Lietuvos istorijoje ir kada šis istorinis regionas tapo visos Lietuvos istorijos flagmanu?
Kokį vaidmenį Lietuvos istorijoje atliko miestas ir miestiečiai? Kuo saviti ir netgi unikalūs Lietuvos istorijoje yra Kėdainiai?

„Būtovės slėpiniai“ padeda iš naujo atrasti Lietuvos valstybės istoriją keldami aštrius klausimus ir pateikdami atsakymus, kartais tampančius tikru iššūkiu. Kritiškai apmąstydami visuomenės atmintyje susiklosčiusius vaizdinius apie praeitį laidos kūrėjai tuo pat metu parodo, kad mūsų protėvių istorija yra nepaprastai įdomi ir patraukli, o gilindamiesi į ją kartu įgyjame galimybę save geriau suprasti ir dabartyje.