Būtieji kartiniai (knyga su defektais)

Galimas knygos brokas (gali būti likusi žymė nuo anksčiau ant knygos nugarėlės užklijuotos kainos, pageltę kai kurių knygų puslapiai, gali būti susilankstęs, subraižytas arba įplyšęs knygos viršelis).

„Būtieji kartiniai“ - pirmoji Aido Marčėno prozos knyga.

Knyga vientisa, nors jungia skirtingų žanrų tekstus. „Apžvalgose“, kuriose sekama literatūros tėkmė, rašančiojo žvilgsnis nukreiptas į tai, kas ateina iš „kitapus“ esančios patirties, - į bendrąjį kultūros foną. „Įžvalgose“ autoriaus rašymas „suminkštėja“, tampa intymesnis, kalbama aš vardu. „Peržvalgos“ šiuos abu žvilgsnius (į išorę ir į vidų) sujungia bendra refleksija – kūrybos prigimties, jos sąsajų su autoriaus asmenine patirtimi, poezijos tapsmo, jos prigimties apmąstymu.

„Du tūkstančiai septintųjų metų šaltą vasario dieną, dalį bibliotekos iš Vilniaus pargabenus į Palangą, bogindamas į palėpę trečiajame namo aukšte septynioliktą pilną nelabai kam bereikalingų knygų lentyną, supratau: knyga yra nuostabus, vienas didžiausių žmonijos išradimų. Vienas idiotiškiausių žmonijos išradimų - knygos...
Štai dar viena knyga, viena iš milijardų. Kaip ir dera rimtoms knygoms, ji sudėta iš trijų dalių. Pirmoje, stambiausioje - literatūros apžvalgos, kurias gal dešimtmetį periodiškai rašiau „Literatūrai ir menui“ bei „Šiaurės Atėnams“. Labai įdomų ir labai prasmingą lietuvių literatūrai dešimtmetį, kai literatūra Lietuvoje buvo beveik nereikalinga. Kai kartais tiems, kuriems ji rūpėjo, rodėsi, kad literatūroje nebėra Lietuvos. O kartais dingojosi, kad Lietuvoje nebėra literatūros. Antroje dalyje, pavadintoje įžvalgos - fragmentai priverstinės eseistikos, labiau iš sapno gyvenime bei gyvenimo sapne nei iš literatūrinių ambicijų. Trečioji knygos dalis - peržvalgos. Žymių žmonių interviu su manimi - mylimu ir vienatiniu... Kaip geriausiame lietuviškame anekdote. Perfrazuojant: "Jonai, už kluono Petras tavo žmoną apžvelgia!" - "Anokios ten įžvalgos. Pareis namo – vis tiek peržvelgti reikės..."