Buhalterinės apskaitos žinynas, II tomas

• Apžvelgiami pagrindiniai apskaitos organizavimo elementai: apskaitos dokumentai ir registrai, jiems keliami reikalavimai, saugojimo tvarka, sąskaitų plano sudarymo principai, apskaitos politika, inventorizacija, buhalterio atsakomybė bei jos realizavimo būdai ir kiti.

• Pateikiama praktinių patarimų ir rekomendacijų, padedančių tinkamai vesti įmonės apskaitą, dokumentuoti kasdienes operacijas, atlikti kitus kasdienius darbus.

• Nagrinėjamos sudėtingesnės ūkinės operacijos: klaidų taisymas, turto perkainojimas, abejotinų skolų nurašymas, atidėtojo pelno mokesčio apskaita, atidėjinių ir kaupimų sudarymas, įvairūs duomenų tikslinimo būdai, nuolaidų ir nukainojimo operacijos ir panašiai.

• Gausu praktinių pavyzdžių su išsamiomis sąskaitų korespondencijomis.

• Nuosekliai aptariama ilgalaikio ir trumpalaikio turto, skolų, kapitalo, darbo užmokesčio, pajamų ir sąnaudų apskaita.

• Atskira žinyno dalis skirta menedžmento apskaitai ir savikainos kalkuliavimui aptarti.

„Buhalterinės apskaitos žinynas“ daugiausia skirtas įmonėms, tvarkančioms apskaitą pagal Verslo apskaitos standartus, taigi pirmiausia (uždarosioms) akcinėms bendrovėms bei individualioms įmonėms. Vis dėlto daugeliu jo nuostatų sėkmingai galės pasinaudoti ne tik mažosios ir ūkinės bendrijos, bet ir valstybinės bei savivaldybių įmonės, pelno nesiekiantys vienetai ir viešojo sektoriaus subjektai, juolab kad daugelio pastarųjų teisinių formų vienetams iki šiol nėra parengtų tokios apimties metodinių priemonių kaip „Buhalterinės apskaitos žinynas“.

Dvitomio leidinio - I tomas ir II tomas - turinys labai platus – jį sudaro penkios didelės dalys, suskirstytos į beveik trisdešimt skyrių.

Pirmoji dalis skirta bendriesiems verslo ir buhalterinės apskaitos klausimams: įvairių teisinių formų įmonių ypatumams aptarti, supažindinti su egzistuojančiomis buhalterinės apskaitos rūšimis ir skirtingais jos modeliais, apskaitos informacijai keliamiems reikalavimams ir jos naudingumo didinimo galimybėms nagrinėti. Čia aptariami ir buhalterinės apskaitos reglamentavimo dalykai, pradedant bendraisiais apskaitos principais, norminiais teisės aktais bei kitais valdžios institucijų leidžiamais reglamentais ir baigiant pačios įmonės rengiama buhalterinės apskaitos ir mokesčių politika.

Antroji žinyno dalis skirta buhalterinės apskaitos organizavimui. Ji pradedama rekomendacijomis individualiems įmonių sąskaitų planams parengti ir jų funkcionalumui gerinti, tam panaudojant įvairių rūšių sąskaitas, taip pat aptariant retai buhalterinės apskaitos metodinėje literatūroje tyrinėjamas finansinės mokesčių apskaitai bei vadybos ir kaštų buhalterinei apskaitai skirtas sąskaitas. Antrojoje žinyno dalyje nagrinėjama buhalterinės apskaitos dokumentų bei registrų sistema, apžvelgiami privalomi apskaitos dokumentų rekvizitai ir jų surašymo taisyklės, aptariama prarastų dokumentų atkūrimo tvarka, taip pat nagrinėjami dokumentų tvarkymui ir apskaitai taikomi reikalavimai, jų archyvavimas ir naikinimas. Aptariami ir klaidų taisymo apskaitos dokumentuose bei registruose būdai, nemažai dėmesio skirta atsakomybei buhalterinės apskaitos srityje, ypač apskaitos darbuotojų atsakomybei apibūdinti ir jos skirstymo būdams aptarti. Nagrinėjamos visos atsakomybės rūšys: baudžiamoji, administracinė, drausminė, materialinė ir civilinė. Antroji dalis baigiama apskaitos darbuotojų ir auditorių profesinės etikos reikalavimais.

Didžiausia yra trečioji žinyno dalis, skirta finansinei apskaitai ir atskaitomybei. Ši dalis pradedama parengiamaisiais finansinių ataskaitų rinkinio sudarymo darbais: kasmetine inventorizacija ir jos rezultatų registravimu apskaitoje, buhalterinių sąskaitų koregavimais, darbinių atskaitomybių lentelių parengimu, sąskaitų uždarymu bei poataskaitinių įvykių registravimu. Tuomet apžvelgiami įvairūs finansinių ataskaitų rinkiniai ir jų sudarymo reikalavimai, kūrybinės finansinės buhalterinės apskaitos elementų taikymo galimybės. Išsamiai nagrinėjamas kiekvienas finansinės ataskaitos straipsnis, aptariami duomenų pateikimui jame keliami reikalavimai ir konsoliduotųjų bei tarpinių finansinių ataskaitų sudarymo ypatumai.

Tolesni trečiosios dalies skyriai skirti atskiriems apskaitos barams. Jie aptariami taip, kaip įmonėse dažniausiai organizuojama turto bei nuosavybės ir įsipareigojimų apskaita: ilgalaikis materialusis ir nematerialusis turtas, atsargos, vertybiniai popieriai ir kitos finansinės priemonės, debitorinės skolos, pinigai bei atsiskaitymai, nuosavas kapitalas, dotacijos, kreditoriniai įsipareigojimai, darbo užmokestis, pajamos ir sąnaudos, lizingo ir nuomos bei valiutinės operacijos.

Kiekvienas šis skyrius baigiamas specialiu poskyriu, kuriame pateikiamos rekomendacijos, ką ir kaip iš aptariamų objektų tikslinga reglamentuoti įmonės buhalterinės apskaitos politikoje, kokie informacijos atskleidimo aiškinamajame rašte reikalavimai.

Ketvirtoji žinyno dalis skirta vadybos ir kaštų buhalterinei apskaitai. Joje nagrinėjami svarbiausi kaštų tipai ir rodikliai, naujausios biudžetų sudarymo metodikos, įvairūs produktų savikainos kalkuliavimo metodai. Pateikiamos kaštų apskaitai skirtų buhalterinių sąskaitų planų sudarymo rekomendacijos.

Penktoje žinyno dalyje nagrinėjama finansinė mokesčių apskaita. Žinyne sąmoningai nekomentuojamos dažnai besikeičiančios mokesčių apskaičiavimo taisyklės, o aptariami būdai, kaip buhalterinių sąskaitų sistemoje galima kaupti pelno ir kitiems mokesčiams apskaičiuoti reikalingą informaciją. Supažindinama su atidėtųjų mokesčių turto bei įsipareigojimų kategorijomis.