Boris Schatz. „Izraelio meno tėvas“ iš Varnių

Birisas Schatzas (1867–1932) – iš Lietuvos kilęs žydų skulptorius ir tapytojas, ypač išgarsėjęs Bulgarijoje ir Izraelyje dėl savo pedagoginės veiklos. Gimė Varniuose kantoriaus Elijo Šaco ir jo žmonos Jocheved šeimoje. Tęsdamas giminės tradiciją, tėvų pageidavimu turėjo tapti rabinu, mokėsi ješivose Telšiuose ir Vilniuje. Tačiau pajutęs potraukį dailei, metė Talmudo studijas ir įstojo mokytis tapybos bei skulptūros į Vilniaus piešimo mokyklą. Ją baigė 1885 m., kurį laiką vertėsi dailės pamokomis. 1888 m. dirbo privačiu piešimo mokytoju Varšuvoje, čia sukūrė pirmąją pripažinimo sulaukusią vargano žydo skudurininko skulptūrą „Handelis“, nulėmusią tolesnius dailininko kūrybos siužetus. 1889 m. pabaigoje išvyko į Paryžių, dirbo skulptoriaus Marko Antokolskio pagalbininku jo ateljė, studijavo tapybą Fernandʼo Cormono studijoje. 1894 m. sukūrė žydų nacionalinio herojaus Matatijo Hesmonėjaus skulptūrą, kurios idėja susižavėjęs būsimasis Bulgarijos caras Ferdinandas I pakvietė Schatzą atvykti į Sofiją. Čia dailininkas ne tik sukūrė visą eilę nacionalinio išsivadavimo siekius atspindinčių skulptūrų, bet ir tapo vienu pirmosios dailės mokyklos Bulgarijoje įkūrėju, vadovavo jos skulptūros skyriui. Artimiau susipažinus su sionizmo judėjimo lyderiais, Schatzui pavyko įgyvendinti seną savo svajonę – įkurti Jeruzalėje dailės ir amatų mokyklą, kurią pavadino biblinio žydų menininko Becalelio vardu. Schatzas buvo svajotojas, siekęs mene išreikštomis idėjomis skatinti tautos sąmoningumą ir prisidėti prie nepriklausomos žydų valstybės įkūrimo.