Šioje knygoje "Blynai ir lietiniai" - pasakojame apie įvairių šalių blynų receptus, įdarus bei pagardus blynams bei kepimo gudrybes.
Blynų istorija siekia žilą senovę. Kokių tik receptų neprigalvoja šio patiekalo mėgėjai!
Galime drąsiai tvirtinti: kiek šeimininkių - tiek ir blynų receptų.
Jie kepami iš kvietinių, grikinių ir net žirnių miltų, tešla maišoma su mineraliniu vandeniu, pienu, pasukomis, kefyru, alumi. Be to, yra ne vienas kepimo būdas: galima aliejaus pilti į tešlą ir džiovinti sausoje keptuvėje, skrudinti karštame aliejuje, svieste, taukuose arba keptuvę tik patepti lašiniais. O kiek dar gali būti įdarų: saldžių, sūrių, sočių ar tiesiog įmantrių!
Svarbu ir tai, kaip blynelius apkepsite: susuktus pačirškinsite keptuvėje ar paskrudinsite orkaitėje su padažu arba sūriu.
Blynų istorija siekia žilą senovę. Sako, kad prie šio gardėsio liaudį įpratinęs dar biblinis karalius Dovydas, mat per šventes jais vaišindavęs visus miestelėnus ir keliauninkus. Nuo tų laikų žmonės juos ir pamėgę. Kokių tik receptų prigalvoja šio patiekalo mėgėjai! Vokiečiai ir prancūzai pirmenybę teikia lietiniams, o štai anglai pirmieji sugalvojo tešlą gardinti vietiniu alumi - eliu, ir daigintų grūdų miltais. Meksikiečiai gausią blynų šeimyną papildė savo garsiosiomis tortiljomis, o praktiškieji amerikiečiai pamėgo sočiuosius storulius sklindžius.
Įdomu ir tai, kad daugelyje šalių šio patiekalo kepimas ir valgymas - didžiulė pramoga. Anglijoje iki šiol gyvuoja sena viduramžių tradicija rengti greitojo blynų vartymo varžybas. Jų dalyviai turi vartyti lietinį vien keptuvės krestelėjimu, o ją pačią privalu nuolat laikyti ištiestoje rankoje. Ar galite patikėti, kad per kelias minutes tokį kepinį galima apversti net kelis šimtus kartų? Tikri blynų gaminimo virtuozai ir jų valgymo tradicijų puoselėtojai - mūsų rytiniai kaimynai rusai. Jų lietiniai garsėja plonumu ir traškumu, įdarai gali nustebinti net pačius išrankiausius žinovus, na, o pavasario šventė Maslenica, žymi vaišinimo blynais ir vaišinimosi papročiais, trunka visą savaitę!
Mūsų šalyje šio valgio tradicijos irgi senos, o populiarumas, ypač lietinių, taip pat nemenkas. Senelės ir prosenelės juos kepdavo pačius įvairiausius: mielinius, grikinius, o ką jau kalbėti apie sklindžius, kurie nuo senų senovės buvo vienas iš svarbiausių lietuvių Užgavėnių valgių. Juos stengdavosi kepti kuo apskritesnius, mat ši forma simbolizuoja pavasario saulę, o jų skanauti reikėdavo kuo daugiau - devynis ar net dvylika kartų per dieną.
Galime drąsiai tvirtinti: kiek šeimininkių - tiek ir blynų receptų. Kitaip maišoma tešla, kitaip kepama. Turbūt šyptelėsite: argi šie paprasti kepinukai gali būti ypatingi? Pasirodo, gali! Kiek yra miltinių tešlų rūšių, maišytų su mineraliniu vandeniu, pienu, pasukomis, kefyru, alumi, avižiniais dribsniais, daugiau kiaušinių... Visų derinių nė neišvardinsi. Be to, yra ne vienas kepimo būdas: galima aliejaus pilti į tešlą ir džiovinti sausoje keptuvėje, skrudinti karštame aliejuje, svieste, taukuose arba keptuvę tik patepti lašiniais. 0 kiek gali būti įdarų: saldžių, sūrių, sočių ar tiesiog įmantrių! Svarbu ir tai, kaip blynelius apkepsite: susuktus pačirškinsite keptuvėje ar paskrudinsite orkaitėje su padažu arba sūriu.
Patarimus, kaip iškepti kuo skanesnius, plonesnius ar puresnius blynus, šeimininkės saugodavo tarsi paslaptis ir perduodavo tik dukroms ir marčioms. Bet, kaip sakoma, tai, ką žino daugiau kaip vienas žmogus, jau nebe paslaptis. Taip ir tie kepimo receptai bei gudrybės pasklido ir atkeliavo iki mūsų.
Tad apie visa tai - įvairių šalių blynų receptus, tradicijas, kepimo gudrybes - ir pasakojame šioje knygoje. Vis dėlto negalima pamiršti, kad svarbiausia čia - ne receptai, o praktika. Tad nuoširdžiai patariame gaminti šį skanų patiekalą kuo dažniau. Skanaus!
