Bitininko kalendorius 2023 metams

Čia priėjo Kindziulis ir sako...

Tai va, buvau nutaręs neleisti Bitininko kalendoriaus 2023 metams, nes pasirodė Bitininko kalendorius-žinynas 2022 metams, kurį šmaikščiai pristatė skaitytojui jo sudarytojas, veiklus žurnalistas ir puikus fotografas Valentinas Juraitis su kolūkinių laikų literatūrinio personažo Kindziulio išmone, kuris, priėjęs prie pradedančiųjų bitininkų, ir sako: 0, jūs pasiskaitykite knygelių, pabendraukite su bičiuliais bitininkais, kurie daugiau išmano... (žr. V. Juraičio kalendoriaus Įžangos žodį).

Sakau, tegul jaunimas darbuojasi bitininkystės labui, juolab kad 2023 metų kalendoriui išleisti nelabai buvo laisvo laiko. Vėliau sužinojau, kad nuo 2022 m. V. Juraitis tapo Lietuvos bitininkų sąjungos žurnalo Lietuvos bitininkas redaktoriumi. Pagalvojau, kad Bitininko kalendoriaus-žinyno 2023 metams jis turbūt jau neleis. O čia ir bitininkai įkyriai skambina: kur dingo kalendorius 2023 metams?

V. Juraičio kalendorius gražiai iliustruotas, daug puošnių nuotraukų, paruoštas su žurnalistine gyslele ir sovietinio literatūrinio personažo Kindziulio išmone. Bet va! Vartant šio kalendoriaus puslapius vis užkliūva kindziuliškas humoras. 31 puslapyje Lietuvos vietinės bitės šmaikščiai prilygintos arkliams žemaitukams. Matyt, ir čia šmaikštuolis Kindziulis savo ranką pridėjo. Negaliu susilaikyti, nepacitavęs šios vietos: Tai mūsų paveldas, ateinantis iš šimtmečių glūdumos. Nors apie mūsiškes vietines kalbama, kad jos piktos, nuo seno pripratę gelti meškas ir voveres (reikėtų rašyti pripratusios - V. S.), kitos žvėrelius, kurie kėsinasi apiplėšti drevę medyje. Jos, kaip arkliai žemaitukai, atsparios ligoms, na ir svarbiausia prisideda prie lietuviškos tapatybės išryškinimo. Oho!!! Tai bent - prie lietuviškos tapatybės i š ryš k i n i m o! Nejaugi bitės gelia ir voveres? Tai naujiena!!!

Rašydamas apie žinomo bitininko Leopoldo Tarakevičiaus natūralų bitininkavimo būdą, V. Ju¬raitis, remdamasis Leopoldu, pastebi, kad prancūzų kilmės amerikietis Šarlis Dadanas savo garsųjį avilį sukūrė Prancūzijoje, Šampanės regione (žr. 35 psl.). Matyt, Kindziulis nesuspėjo prieiti prie straipsnio autoriaus ir jį perspėti, kad Š. Dadanas, kurdamas savo avilį, tuo metu jau gyveno ne Šampanės regione, o Amerikoje, Hamiltone.

Ech, Kindziuli! Kodėl neperspėjai?

Kitas kindziuliškas humoras mus pasitinka 65 kalendoriaus puslapyje, kur sužinome, kad bitė turi straublį, kaip dramblys, gūžį, kaip višta ir skrandį, kaip karvė. Tačiau ankstesniuose bitės anatomijos aprašymuose bitininkams mėgėjams kažkodėl buvo įkyriai aiškinama, kad bitės turi straublelį ir medaus pūslę, o skrandžio visai neturi. Ech, Kindziuli! Nejaugi to nežinojai?

Bet didžiausias kindziuliškas siurprizas mus pasitinka 100 kalendoriaus puslapyje, kuriame habililituoto dr. J. A. Balžeko vyresniojo nuotrauka pateikta kaip dr. J. J. Balžeko jaunesniojo su prierašu: Jonas J. Balžekas jaunesnysis su studentais. O straipsnyje jaunesniojo J. J. Balžeko charakteristikai V. Juraitis kažkodėl pasitelkė ištisą pastraipą iš žurnalistės A. Svirbutavičiūtės 2008 m. parašyto straipsnio apie habil. dr. J. A. Balžeką vyresnįjį. Ech, Kindziuli, kodėl laiku nepriėjai ir neperspėjai? Nejaugi nepažinojai habil. dr. J. A. Balžeko vyresniojo?

Tokių kindziuliškų siurprizų V. Juraičio kalendoriuje galima atkapstyti ir daugiau. Matyt, visa tai per didelį pasitikėjimą Kindziuliu, kuris laiku neprieina prie puikaus fotografo ir veiklaus žurnalisto V. Juraičio ir jo neperspėja. Ką nors rašant, redaguojant ir leidžiant, gerbiamam kalendoriaus leidėjui V. Juraičiui vertėtų pačiam neužmiršti protingo Kindziulio patarimo pasiskaityti knygelių ir ne visuomet pasikliauti bitininkų žiniomis, kurių bitės dėl neišmanymo irgi kartais nukenčia.

Taigi nori nenori, vėl teko imtis darbo ir skubiai išleisti Bitininko kalendorių 2023 metams.

Vytautas Salinka