Birbynininko pradžiamokslis

Mielas jaunasis birbynininke!

Iš talentingų protėvių pavelėejome didelę muzikinę kultūrą, perduodamą iš kartos i kartą, iš širdies j širdį, kaip bendros kultūros dalį. Gyvename seniausios kultūros oazėje. Mes išlaikėme pačius archajiškiausius kultūros bruožus, dėl kurių šiandien tarp Europos tautų esame nepaprastai originalūs. Kad išliktume įdomūs, mums visiems būtina išlaikyti senąsias vertybes ir skleisti jas nūdienos kultūros sąlygomis - šios mintys nuolat skamba lietuvių liaudies instrumentines muzikos puoselėtojų ir propaguotojų pasisakymuose.

Jaunieji atlikėjai vis garsiau kalba apie tai, kad ištobulintas chromatines birbynes vadinti liaudies instrumentu šiandien nebegalime, kad tai yra nacionalinės vertes instrumentas. ..Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje studijos grindžiamos klasikine ir šiuolaikine muzika. Liaudiškos muzikos ten beveik negrojame. Jeigu ir grojame, tai kompozitorių panaudotas liaudies temas, kurios jau vertinamos kaip lietuvių klasikos kūriniai“, - birbynininko Lauryno Vaitkaus, instrumentinės muzikos grupės „Subtilu-Z“ nario, mintys. Tą patį kalba ir puikus solistas Vytautas Kiminius: „apibūdinimas „liaudies instrumentas“ jau nebeatskleidžia birbynės savybių ir galimybių - tai nacionalinis instrumentas. Birbynė yra pati savaime vertybė, jau nekalbu apie muziką, kurią galima išgroti. Žinoma, kad šaknys yra liaudies muzikoje, tačiau viskas tobulėja, ribos plečiasi.“

Profesionalūs atlikėjai jau spėjo pavergti didžiąsias pasaulio scenas. Birbynininkams aukšto meistriškumo reikalaujančius kūrinius rašo ne tik lietuvių, bet ir užsienio kompozitoriai.

Džiugu, kad kas metai gausėja birbynei skirtos literatūros: tiek muzikinės, tiek metodinės. Dėkojame kompozitoriams, kurie parašo puikių kūrinėlių jauniesiems birbynininkams. Dėkojame darbštiems pedagogams, pagal kurių aranžuotes jūs, mokinukai, galite groti lietuvių ir užsienio kompozitorių įvairių stilių ir skirtingų epochų muziką.

Didžiausias birbynininkų turtas yra šios knygos: P. Samuičio ir A. Vyžinto „Birbynės“, A. Smolskaus „Jaunasis birbynininkas“, V. Tetensko „Lietuvių birbynės“.

Leidinys „Birbynininko pradžiamokslis“ yra skirtas mokiniams, kurie mokosi groti birbyne vaikų muzikos mokyklose.

Pirmajame skyriuje - istorinės žinios. Remiantis žymių etnologų bei birbynininkų darbais, labai trumpai apžvelgiami liaudies instrumentai, jų reikšmė lietuvių kultūroje ir buityje. Savaime suprantama, apie birbynėles ir jų raidą yra rašoma daugiausia.

Pradžiamokslyje nepamirštami ir garbingi vyrai, birbynelei davę naują gyvenimą. Tai Pranas Serva, Pranas Kupčikas ir muzikas, pirmasis birbynininkų pedagogas Povilas Samuitis,Jonas Švedas bei jo įtaka tobulinant birbynėles, kiti žymūs birbynininkai, kurių dėka šiandien birbyne yra žinoma visame pasaulyje. Jų biografijos čia neaprašomos, nes šios informacijos galima rasti prof Vytauto Tetensko knygoje „Lietuvių birbynės“ (Vilnius, 1995), prof Algirdo Vyžinto knygose: „Nuo žilvičio dūdeles“ (Vilnius, 1995), „Povilas Samuitis ir lietuviška birbynė“ (Vilnius, 2019) ir kt. Dėl bendro supratimo užteks orientuotis šių žmonių gyvenimo laikotarpyje ir trumpai susipažinti su jų indėliu į lietuvių liaudies instrumentinę kultūrą.

Antrajame skyriuje rasite metodinius patarimus jaunajam birbynininkui. Čia kiekviena mokymosi groti birbyne aktualija paryškinama šriftu ir rašoma nauja eilute. Taip pateikta informacija bus aiškesnė, suprantamesne ir lengviau randama tekste. Svarbesni patarimai, įsimintinos ar dažniau pasitaikančios klaidos - paryškintos ar įrėmintos.
Šiame skyriuje galite pasiskaityti apie muzikinę atmintį.

Trečiajame skyriuje pagal prof. Vytauto Tetensko knygoje „Lietuvių birbynės“ (Vilnius, 1995] ir prof. Antano Smolskaus knygoje „Jaunasis birbynininkas“ (Kaunas, 1992) esančias rekomendacijas birbynes dengimai parodomi ne įprastos aplikatūros schema, bet piešiant instrumento kontūrą ir užtušuojant reikiamas garso skylutes. Iš praktikos pastebėjau, kad toks žymėjimo būdas mokinukams yra suprantamesnis.

Ketvirtajame skyriuje pateikiamos gamos, kurias pritaikiau muzikos mokyklos mokiniams tinkamu diapazonu, remdamasi LMTA Liaudies instrumentų ir akordeono katedros docento Kastyčio Mikiškos rekomendacijomis (1992 m.)

Mokytojas, atsižvelgdamas į tavo, jaunasis birbynininke, gebėjimus ir doc. K. Mikiškos rekomendacijas, galės savo nuožiūra parinkti tau tinkamą garsaeilį. Muzikos mokyklose nėra rekomenduojama groti gamų tercijomis, arpeggio, laužyto trigarsio, dominantseptakordo bei sumažinto septakordo, bet, daugelio muzikos mokytojų nuomone,juos naudoti kaip etiudus grojant iš lapo yra net labai naudinga.

Penktajame skyriuje dominuoja a. a. birbynininkų Alfonso Vidugirio ir Jono Bikausko surinkti etiudai. Manau, kad reikia pateikti kuo daugiau specialiai birbynei parašytų ar jai pritaikytų lengvų etiudų, kur yra atsižvelgiama į mokymo groti birbyne metodiką pradinio ugdymo klasėse. Vyresnėms klasėms birbynininko technikai lavinti labai gerų etiudų parinkau iš obojaus, klarneto, smuiko ir kt. leidinių.

Šestajame skyriuje - lietuvių liaudies ir lietuvių autorių kūriniai, parašyti ar pritaikyti birbynei solo. Kūrinėliai yra gražūs, todėl ne vienas jų papildys tavo koncertinį repertuarą.

Septintajame skyriuje pateikti lietuvių liaudies ir lietuvių autorių kūriniai, pritaikyti birbynių duetams, trio ar mišriems ansambliams. Čia rasite nuotaikingų pjesių ir šokių, adventinių ir kalėdinių giesmių, taip pat ir Lietuvos himną, kurį privalu mokėti groti visiems birbynininkams.

Sėkmės, brangieji!
Alvyda Beržonienė