Bilė ir kiti. Amžininko užrašai

Žinomo rašytojo Jurgio Kunčino romanas "Bilė ir kiti" - apie rašymą, fatališką meilę, gyvenimo tėkmę ir ženklus. Sovietmetis, arba, konkrečiau, 1983 metai šiame romane gali būti suvokti ir kaip laiko metafora: melancholiška ir užburianti, tekanti laisvai kaip ir visa Jurgio Kunčino kūrybos kalba.

Romano "Bilė ir kiti: amžininko užrašai" centre - trisdešimt trejų sulaukęs rašytojas, reflektuojantis būtąjį ir esamą laiką, kartą radęs Bilę ir susapnavęs rojų: jis nuolat apsuptas unikalių personažų, kurie keliauja iš vieno Jurgio Kunčino romano į kitą, stebindami charakteriniais bruožais ir subtilia laiko ir vietos ženklų fiksacija. Tarkime, Senė, skaitanti „Tiesą" ir „Komtiesą", klausanti BBC radijo, o iš tų žinių konstruojanti realybę tarsi tikrojo pasaulio atspindį Andropovo erai. Marina - vadinanti save dailininke, tatuiruojanti Remiui ant strėnų kentaurą. Architektas Andre, Greta Trembo, Antanas Malonė, Borisas, daktaras Cibas, Hamilkaras Prielaida. Ir kiti. Ir, žinoma, Bilė - vienas savičiausių moters paveikslų lietuvių literatūros istorijoje.

"Knygoje įterpti fragmentai iš autentiškų Jurgio Kunčino (1947-2012) dienoraščių, leidžiantys geriau pažinti kūrėjo asmenybę ir knygos atsiradimo laikotarpį. „Bilė ir kiti" yra vienintelis rašytojo romanas, sukurtas Šveicarijoje, Bazelio mieste. Mįslingas pirminis autoriaus sumanytas romano pavadinimas „Mergina - žuvis".
Deividas Preišegalavičius