Bilas Triušio Pėda

Negaliu paaiškinti jausmo, kuris apima bėgant paskui Bilą po plačiu, mėlynu prerijų dangumi. Tarsi jis vestų mane iš tamsos, iš vienatvės, kurios net nenumaniau manyje egzistuojant.

„Bilas Triušio Pėda“ – tikrais įvykiais paremta neįprastos draugystės istorija, pasakojama su ypatingu švelnumu, žengiant į giliausius žmogaus prigimties klodus. Tai knyga apie neapsakomai didelę žmonių galią žaloti ir griauti vieni kitiems gyvenimus – lygiai kaip dovanoti meilę ir išsigelbėjimą.

1947 metai, Kenvudas, Saskačevano provincija Kanadoje. Dvylikametis Leonardas Flintas susidraugauja su miestelio atsiskyrėliu Viljamu Danu. Viljamas gaudo triušius ir iš jų gamina sėkmės amuletus – miestelio gyventojai dėl to jį pramena Bilu Triušio Pėda. Bilas yra vienintelis Leonardo, taip ir nepritapusio naujoje mokykloje, draugas. Jis gyvena atokiai nuo miesto stūksančioje Cukraus kalvoje, į kurią Leonardas keliauja pasitaikius bent menkiausiai progai. Vyras ir berniukas atrodo neišskiriami.

Tačiau draugystė nutrūksta Bilui įvykdžius nedovanotiną nusikaltimą.

1959 metai, Veibernas, Saskačevanas. Prabėga dvylika metų, Leonardas – licencijuotas psichiatras. Jis atvyksta dirbti į progresyviais gydymo metodais garsėjančią Veiberno psichiatrinę ligoninę. Didžiulei vyro nuostabai, čia jis sutinka Bilą Triušio Pėdą. Lygiai kaip vaikystėje, kiekvieną kasdienybės minutę Leonardas nori leisti Bilo draugijoje. Trauka jam tokia gili, kad primena maniją. Norėdamas suprasti jos priežastį, Leonardas ryžtasi kelionei po atmintį.

Helen Humphreys (Helen Hampris) – kritikų pripažinta, ne vieną tarptautinį apdovanojimą pelniusi kanadiečių rašytoja, kurianti prozą, poeziją bei negrožinę literatūrą. H. Humphreys nagrinėja vienišumo ir atskirties temas, jos kuriami pasakojimai dažniausiai vyksta jau istorija tapusiais laikotarpiais, detaliai atvaizduojamais autorės. H. Humphreys vertinama už meistrišką rašymo stilių, persmelktą poetinės kūrybos elementų, taupia kalba perteikiamas giliausias personažų emocijas.