Bičių revoliucija. Kaip išgelbėti mitybą ir žemdirbystę pasaulyje

Monicos Pelliccia ir Adelinos Zarlenga išsamaus pavadinimo knygoje – „Bičių revoliucija: kaip išgelbėti maistą ir žemdirbystę pasaulyje“ raginama nedelsiant imtis globalių ir lokalių veiksmų ir pradėti saugoti bites, vieną svarbiausių grandžių žemės ūkio ir visos ekosistemos veikloje.

Žmonės akivaizdžiausią bičių naudą mato per jų gaminamus produktus – medų ir kitus dalykus, bet jie tėra maža bičių daromos vertės dalis. Bitės yra atsakingos už 75 procentus to, kas kasdien patiekiama ant stalo: apdulkinimas leidžia susiformuoti ir plisti augalams, kuriais maitinamės, taip pat padeda išsaugoti bioįvairovę. Skaičiuojant ne metaforiškai, o ekonomiškai, bičių veiklą žemės ūkiui galima įvertinti 200 milijardų dolerių per metus suma. Visi šie septyniasdešimt penki procentai (ir šimtai milijardų) yra pavojuje – dėl globalaus atšilimo ir pesticidų bitės pradėjo nykti visame pasaulyje.

Knygos autorės Monica Pelliccia ir Adelina Zarlenga, kartu su fotografe Daniela Frechero pirmiausia padarė sėkmingą projektą „Hunger for Bees", kuris laimėjo „Inovation in Development Reporting“ premiją, o vėliau, kartu su kitomis organizacijomis, parengė knygą „Bičių revoliuciją“. Prie leidybos prisidėjo organizacija „International Women Media Foundation“, tad įvairiuose knygos „Bičių revoliucija: kaip išgelbėti maistą ir žemdirbystę pasaulyje“ skyriuose daug rašoma apie moteris – bitininkes, gamintojas, verslininkes, kurios aktyviai ir rezultatyviai kovoja už bičių išsaugojimą ir bioįvairovę, nuo kurios bičių gyvenimas priklauso tiesiogiai.

Grėsmė netekti bičių šiandien milžiniška, tačiau vis dar galime imtis veiksmų. Monica Pelliccia ir Adelina Zarlenga savo knygoje apžvelgė milžinišką pasaulinį kontekstą, skaitytojams pateikdamos istorijas apie bičių globėjus ir gelbėtojus: bitininkes ir bitininkus, valstiečius ir stambius ūkininkus, kovojančius už vabzdžių apdulkintojų išlikimą. Knygoje yra reportažai iš Italijos saulėgrąžų laukų ir Milano, pasukusio urbanistinės bitininkystės keliu (net keli šio milijoninio miesto kvartalai statosi avilius ant stogų ir sodina solidarumą puoselėjančius urbanistinius daržus) arba pasakojimai iš Sikimo, pirmosios Indijos valstijos, atsisakiusios pesticidų ir šiandien galinčios didžiuotis visapusiška ekologine žemdirbyste. Yra ir liūdnesnių istorijų – pavyzdžiui, į Kalifornijos migdolmedžių plynes bitės gabenamos iš kitų valstijų; didžiuliai Kinijos regionai, kuriuose augalai apdulkinami žmogaus, dažnai vaikų, rankomis.

Bet žurnalisčių darbo išvada yra optimistinė – dar ne viskas prarasta!

Monica Pelliccia yra laisvai samdoma žurnalistė. Rašo socialiniais ir gamtosaugos klausimais, didelį dėmesį skiria biologinės įvairovės, moterų teisių, klimato migrantų ir agroekologijos temoms. Italų ir užsienio spaudai rengia reportažus iš Indijos, Hondūro, Brazilijos, Kambodžos ir Ekvadoro.

Adelina Zarlenga yra laisvai samdoma žurnalistė. Rengia reportažus italų ir užsienio spaudai, rašo aplinkosaugos, ekologijos ir sveikos mitybos klausimais.

Iš italų kalbos vertė Toma Gudelytė