Bičių maitinimas

Šiuo leidiniu "Bičių maitinimas" galės naudotis visi, kurie domisi bitininkyste, taip pat gamtos bičiuliai, mėgėjai ir profesionalai, studentai, moksleiviai, entomologai ir ekologai.



Siekiant įgyvendinti šiuolaikinius technologinius reikalavimus laikant bites, bičių šeimų vystymuisi ir jų technologiniams procesams labai didelę reikšmę turi racionalus bičių šeimos aprūpinimas maistu. Nors bitės ir pačios reguliuoja savo maitinimą, rinkdamos joms reikalingą maistą iš augalų laukuose, miškuose ir kituose medinguose plotuose, kuriose bitės gali susirasti sau maisto, tačiau bitininkas gali ir turi reikiamu momentu reguliuoti bičių maisto kiekį šeimoje, bičių maitinimo režimą, aprūpindamas bites optimaliu maisto kiekiu, reikalingu skirtingais metų periodais. Bitininkas turi rūpintis, kad surinktas bičių medus būtų tinkamas žiemą, turi aprūpinti bites baltyminiu maistu tais periodais, kai gamtoje visiškai nėra baltyminio maisto. Kartais bitėms reikia sukelti tokias iliuzijas, kad jos rinktų maistą. Tai vadinama bičių dresiravimu. Kartais pavasarį šaltuoju periodu bitės pamaitinamos (skatinamasis maitinimas) ir taip jos paruošiamos aktyviam sezonui ir aktyviam medunešiui. Tam, kad būtų prailgintas bičių medunešis ir padidintas medunešio intensyvumas, bitės turi būti pervežamos j didelių medingų augalų, žydinčių skirtingose teritorijose skirtingu metų laiku, plotus.

Būtinai reikia ruošti maisto atsargas bitėms toliau aptartais tarpsniais.

Žiemai ruošti maisto atsargas tokiais kiekiais, kad bičių šeimai avilyje, kiekviename rėmelyje, tektų ne mažiau kaip du kilogramai maisto. Taip Lietuvos sąlygomis būtų užtikrintas sėkmingas bičių žiemojimas.

Bičių šeimoms arba dirbtinai sukurtiems ir natūraliems spiečiams duoti maisto tam, kad jie lengvai ir greitai atstatytų arba pasiūtų bičių korius. Bičių šeimoms, kurios naudojamos bičių motinoms auginti, bičių pieneliui rinkti tam, kad būtų perteklinis bičių kiekis.

Maitinti bites tam, kad jos augintų daug perų ir kad po kiek laiko būtų galima iš jų atimti daug bičių nukleusams arba dirbtiniams spiečiams sudaryti.

Toms bičių šeimoms, kurios augina bičių motinas arba renka bičių pienelį, duodamas maistas, kad priimtų ir užaugintų daug bičių motinų arba surinktų daug bičių pienelio. Bičių šeimoms, dalyvaujančioms apdulkinant augalus, arba toms, kurios negali arba nenori skristi į laukus apdulkinti augalų, teikiamas skatinamasis maitinimas su tų augalų žiedais. Tai vadinama bičių dresiravimu, siekiant nukreipti bites į tam tikrus plotus, kad apdulkintų medingus augalus. Maitinamos bičių šeimos, kada nėra lauke medunešio, o norima, kad bičių motina toliau dėtų kiaušinėlius. Bičių šeimos tuose rajonuose, kur tam tikru laikotarpiu visiškai nėra pavasarinio medunešio, pavasarj maitinamos papildomai. Bitynai, kurie turi nukleusų ūkj arba naujai sudarytas bičių šeimeles, skirtas komercijai, visada maitinamos papildomu maistu.

Turinys

TURINYS


Įvadas [5 p.]

1. Nektaro perdirbimas bičių šeimose [7 p.]

2. Nektaro sutirštinimas bičių šeimoje [8 p.]

3. Sacharozės skilimas nektare [9 p.]

4. Medaus rūgštingumas [11 p.]

5. Kaip bitės tvarko surinktas žiedadulkes [13 p.]

6. Kaip vyksta konservacija [13 p.]

7. Kaip bitės saugo savo maisto atsargas [15 p.]

8. Žiedadulkės meduje [16 p.]

9. Bičių šeimos priklausomybė nuo maisto atsargu kiekio šeimoje [18 p.]

10. Kaip bitės maitinasi žiemą [19 p.]

11. Cukrinis maistas [23 p.]

12. Bendrieji principai maitinant bičių šeimas [25 p.]

13. Maitintuvės, kuriomis maitinamos bitės [28 p.]

14. Bičių maitinimas prieš žiemojimą [28 p.]

15. Bičių seimu žiemojimo palyginimas, naudojant skirtingą bičių maistą [32 p.]

15.1. Bandymo vykdymo sąlygos [32 p.]

15.2. Bandymo metodika [33 p.]

15.3.Sirupo sunaudojimas perdirbant jį į žiemoti skirtą maistą [37 p.]

15.4. BIČIŲ per žiemą sunaudotas maistas vienam bitėmis aptūptam koriui [38 p.]

15.5. Skirtingo sirupo įtaka bičiy amžiui [39 p.]

15.6. Pery kiekis pavasarį, žiemojant su skirtingu bičiy maistu [39 p.]

15.7. Iš vartojusių skirtingą maistą bičių šeimų išsukto medaus kiekis [40 p.]

15.8. Išvados [41 p.]

Literatūra [42 p.]