Bibliotekininkė is Sen Malo

Mano knygos sparčiai degė. Visos tos žinios, dešimčių kartų atmintis kilo į žydrą rugsėjo dangų, o pasaulis ir toliau kraustėsi iš proto, atsidurdamas prie visiško sunaikinimo ribos.

1939 m. rugsėjo 1 d., kai Vokietijos pajėgos įsiveržia į Lenkiją, Sen Malo bažnyčioje Žoslena ir Antuanas Ferekai sumaino žiedus. „Mano vargai prasidėjo tą pačią dieną kaip ir mano laimė“, – tokiais žodžiais baigiamas pirmasis Žoslenos laiškas paryžiečiui rašytojui. Prancūziją pasiekęs karas nutraukia Ferekų vedybinio gyvenimo idilę. Antuanas išsiunčiamas į kovos lauką, Žoslenos bute apgyvendinamas esesininkas, o bibliotekoje ima sukiotis vokiečių karininkai su nepageidaujamų knygų sąrašais.

Slapčia į Paryžių gabenami Žoslenos Ferek laiškai atskleidžia jautrią istoriją apie moterį, karo suirutėje netikėtai atradusią savo gyvenimo misiją. Sen Malo bibliotekos lentynose saugoma miesto atmintis, kurią norima sunaikinti. Bet ji pasiryžusi užkirsti tam kelią.

„Escobaras rašo istorijas, kurios paliečia širdį.“
Millenium Magazine

Mario Escobar (Marijus Eskobaras, g. 1971) – žymus ispanų rašytojas, diplomuotas istorikas, daugiau kaip dvidešimties istorinių knygų autorius. Lietuvių kalba 2021 m. pasirodė garsiausias jo romanas „Aušvico lopšinė“. Naujoji autoriaus knyga nukelia skaitytojus į Sen Malo – svarbų Vakarų Prancūzijos jūrų uostą, smarkiai sugriautą Antrojo pasaulinio karo pabaigoje per Sąjungininkų išsilaipinimo Normandijoje operaciją.