Berniukas, kuris matė tamsoje

Kartais pasaulis, kuris tave mato, šūdinesnis už tą, kuris nemato.

„Berniukas, kuris matė tamsoje“ – tikra istorija paremtas skaudžiai atviras pasakojimas apie vaiką, gimusį neregių šeimoje. Jokūbas yra savo tėvų akys,

todėl jį labai anksti užgriūva didelių rūpesčių ir atsakomybės našta.

Jokūbas visur yra kitoks: ir reginčiųjų visuomenėje, ir tarp neregių, o toks „ypatingumas“ neretai yra slegiantis, keliantis norą maištauti.

Talentą mylėti turintis vaikas auga ir bręsta, prieštarų pilną tikrovę atrasdamas per tragikomiškus nesusipratimus, skaudžius kluptelėjimus ir netikėtus kasdienius džiaugsmus.

Pasak latvių kritikės Bārbalos Simsonės, šis pasakojimas – ne apie matymą ar nematymą, o apie tai, kas įžvelgiama ne akimis. Apie tai, kas svarbiausia.

Veiksmas vyksta praėjusio amžiaus dešimtajame dešimtmetyje Latvijoje.

Rasos Bugavičutes-Pēces knyga įtraukta į 2020-ųjų tarptautinį literatūros katalogą „White Ravens“ ir 2021-ųjų Europos Sąjungos literatūros premijos trumpąjį sąrašą. Latvijos nacionaliniame teatre pastatytas spektaklis „Berniukas, kuris matė tamsoje“ (rež. Valters Sīlis) pripažintas geriausiu 2019–2020 m. sezono spektakliu.

Rasa Bugavičute-Pēce (g. 1988) – lietuvių kilmės latvių dramaturgė, prozininkė, kino filmų ir televizijos serialų scenarijų autorė. Tarptautinės Jānio Baltvilko premijos laureatė (2020). „Berniukas, kuris matė tamsoje“ (2019) – antra jos knyga.

„– Jokūbai!!!
Man už nugaros pasigirdo neviltingas riksmas, ir tenorėjau vieno – kad mano mocas pavirstų lėktuvu ir pakiltų į dangų kaip raketa!.. Bet tik įrėmiau pėdas į asfaltą ir sustojau. Juk mano tėvai – neregiai.
Čia nieko ypatingo. Tiesiog taip yra. Visada buvo. Kas žino – gal prie didžiųjų įėjimo į šį pasaulį vartų kažkas visa tai įrašė į mano sutartį: punktą nr. X neįskaitomais rašmenimis, bet iš tiesų nesvarbu. Svarbu, kad tėvų dėka aš buvau ypatingas. Aš! Ypatingas! Nes mačiau tamsoje.“

Knyga visiems, kurie žino, kad augimas yra begalinis.