Bedievė

Ajana Hirsi Ali apie knygą "Bedievė" ir save: "Žmonės dažnai klausia, gal aš sąmoningai siekiu mirties, jei nesiliauju kalbėti tai, ką kalbu. Atsakau: žinoma, ne. Kaip ir visi kiti, labai trokštu gyventi. Tačiau kai kuriuos dalykus privalu pasakyti, nes tylėjimas padaro žmones neteisybės ir nusikaltimų bendrininkais.

Šioje knygoje skaitytojų dėmesiui pateikiu visą savo gyvenimą. Gimiau Somalyje, augau Somalyje, Saudo Arabijoje ir Kenijoje. Į Europą atvykau 1992 metais, būdama dvidešimt dvejų. Ilgainiui tapau Olandijos Parlamento nare, kartu su Teo van Gogu sukūriau filmą, o dabar gyvenu apsupta asmens sargybinių ir važinėju šarvuotais automobiliais. (...)

Šią knygą skiriu savo šeimai ir milijonams musulmonių moterų, vis dar laukiančių išsivadavimo." Ayaan Hirsi Ali

 

Ajana Hirsi Ali pasaulio visuomenės dėmesio susilaukė po to, kai 2004 metais islamo radikalas nušovė olandų kino režisierių Teo van Gogą ir peiliu prie jo krūtinės prismeigė laišką, skirtą Ajanai, kuriame Vakarams paskelbė šventąjį karą, o jai – mirties nuosprendį.

Gimusi Somalyje ir itin griežtai auklėta giliai tikinčių musulmonų šeimoje, Ajana Hirsi Ali išgyveno gniuždančią Somalį valdžiusio tirono priespaudą, pilietinių karų siaubus, luošinantį apipjaustymą, žiaurią prievartą ir smurtą šeimoje, paauglystėje buvo įviliota į Musulmonų brolijos pinkles. Tačiau priverstinai tekinama už nemylimo žmogaus ji ryžosi bėgti iš Afrikos į Europą. Gavusi Olandijos pilietybę, baigė politikos mokslus ir įsijungė į Olandijos politinį gyvenimą. Moteris daug nuveikė kovodama už musulmonių moterų teises ir kviesdama islamo išpažinėjus sukti didesnės demokratijos keliu.

Ajana Hirsi Ali knyga "Bedievė" atskleidžia visą moters patirtį ir kovą.