Be užuolankų. Atsiminimai, 2007–2019

Knygoje „Be užuolankų II“ generolas leitenantas Jonas Vytautas Žukas dalijasi savo asmeniniais išgyvenimais ir profesiniais pasiekimais, apžvelgdamas karinės tarnybos kelią nuo didelių iššūkių iki neįtikėtinų rezultatų. Atsiminimuose atskleidžiami ne tik karinio stratego ir diplomato gebėjimai, bet ir gilūs žmogaus išgyvenimai, su kuriais generolas susidūrė per visą tarnybą. J. V. Žukas pasakoja apie kovą už valstybės saugumą, kariuomenės vystymą ir atsakomybę, nuolat išlikdamas tvirtas net ir susidūręs su šmeižtu bei sunkumais. Knyga suteikia išskirtinį žvilgsnį į kariuomenės ir politikos užkulisius bei atskleidžia tikro lyderio, kovojančio už savo šalies ateitį, paveikslą. Pavadinimas „Be užuolankų“ puikiai atspindi tiesioginį, drąsų ir tvirtą autoriaus pasakojimą.

„Generolo leitenanto Jono Vytauto Žuko antrasis atsiminimų tomas į praeitį žvelgia iš aukščiausią generolo karinį laipsnį turinčio karininko, užėmusio du svarbiausius karinius postus Lietuvoje – Lauko (Sausumos) pajėgų vado ir Lietuvos kariuomenės vado bei Lietuvos kariuomenės atstovo NATO kariniame komitete – pozicijų. Chronologiniu požiūriu atsiminimai apima dvylikos metų nesenos praeities laikotarpį – nuo 2007 m. iki 2019 m., o daugelis juose aprašytų reiškinių tebeveikia kariuomenės ir visuomenės gyvenimą iki šiol.
Autorius yra ir diplomuotas istorikas, tai liudija ne tik pateiktos istorines nuorodos ir pastabos, išlavinta kultūrinė klausa, tačiau ir teksto struktūra bei jo tikslumas. Tekste nurodomos įvykių datos ir vietos, kartais net įsakymų numeriai, preciziškai įvardijamos pareigos, laipsniai ir pavardės, jau nekalbant apie Lietuvos ir NATO institucijų, karinių dalinių ar operacijų pavadinimus, vietas, funkcijas ar specifinius NATO karinius terminus. Nepaisant gausių faktų, sykiu jaučiamas gyvas istorijos pulsavimas, jos vyksmas, nepailstanti įvykių tėkmė bei autoriui tekusi garbė ir atsakomybė būti šios tėkmės dalimi, užimant svarbias pareigas, atstovaujant Lietuvai svarbiuose nacionaliniuose bei tarptautiniuose forumuose, galimybė bendrauti su kariuomenių vadais, valstybių vadovais ir monarchais, būti valstybės saugumui svarbių sprendimų iniciatoriumi. Atsiminimai parašyti karininko kalbai būdingu lakonišku ir aiškiu stiliumi bei primena vokiškosios tradicijos karininkų prisiminimus, kuriuose dominuoja dalykinė reikalo pusė.“
Dr. Kęstutis Kilinskas